LTU Patekote į pirmąjį lietuvišką domeną. Daugiau informacijos

2017 m. sukako 25 metai lietuviškiems interneto adresams, priklausantiems .lt domenui.

Pats „.lt“ domenas buvo įkurtas padedant Norvegijos vyriausybei Oslo universiteto prašymu 1992 m. birželio 3 d., o pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ buvo užregistruota 1993 m. vasario 26-ąją. Tai buvo Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos instituto tinklalapis mii.lt:

1 pav. mii.lt

Po savaitės– 1993 m. kovo 5 d. buvo įregistruoti Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto domenai www.ktu.lt ir www.vu.lt .

Pirmasis lietuviškas interneto tinklalapis registruotu mii.lt adresu buvo neris.mii.lt „Lithuanian HomePage“ („Lietuvos internetinis puslapis“) su pagrindine informacija anglų kalba apie Lietuvą; šio tinklalapio 1996 m. kopija Interneto saugykloje Archive.org (žr.: https://web.archive.org/web/19961121200120/http://neris.mii.lt:80/ ):

2 pav. neris.mii.lt 

Palyginimui priminsime, kad pasaulyje pirmieji įregistruoti tinklalapiai buvo Symbolics.com (1985 m. kovo 15 d.), BBN.com (1985 m. balandžio 24 d.) bei Think.com (1985 metų gegužės 24 d.). Tuo tarpu, šiuo metu populiariausi tinklalapiai registruoti vėliau: Google.com 1997 m. rugsėjo 15 d., Facebook.com – 2004 m. vasario 4 d., Youtube.com – 2005 m. vasario 14 d.

Dabartiniu metu pasaulyje yra registruota iš viso 340 milijonų domenų vardų (tame tarpe, su .com plėtiniu apie 160 mln.). Lietuviškų domenų yra registruota apie 190 tūkst.; nuo 2004 m. yra registruojami ir domenai su lietuviškais diakritiniais ženklais; šiuo metu tokių yra apie 1600.

Pirmasis registruotas lietuviškas internetinis adresas veikia iki šiol. Šią internetinę svetainę www.mii.lt ir toliau naudoja tas pats mokslinių tyrimų institutas, kuris nuo 2010 m. spalio 10 d. priklauso Vilniaus universitetui ir nuo 2018 m. sausio 1 d. – susijungęs su Matematikos ir informatikos fakultetu tapo VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutu.

Beje, Webometrics.com atliekamame pasaulio mokslinių tyrimų centrų internetinių svetainių palyginime (research.webometrics.info), svetainė www.mii.lt iki šiol yra tarp pirmaujančių Baltijos valstybėse; pagal matomumą ir dydį – yra pirma Lietuvoje (žr.: http://research.webometrics.info/en/Europe/Lithuania).

 


 

P.S. Tekstas iš 2020 m. vasario 8 d. 15min.lt straipsnio „Lietuviško interneto pradžia: kada atsirado .lt domenas ir koks puslapis jį gavo pirmas?“:

.lt – lietuviškas interneto domenas, kurį galima vadinti Lietuvos simboliu skaitmeninėje erdvėje. Tokiu domenu užsibaigiančius puslapius turi ir valdžios institucijos, ir verslai, ir tiesiog Lietuvos žmonės. Jį priimame kaip duotybę ir savaime suprantamą dalyką. Tačiau .lt egzistavo ne visada.

Informaciją apie lietuviškus interneto domenus suteikė Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG. Ši įstaiga yra pasauliniu mastu pripažintas .lt domeno administratorius. Domenui – beveik 30 metų Nacionalinio domeno istorija prasidėjo 1992 m. birželio 3 d., kai tuomet interneto administravimą pasauliniu mastu koordinavusi organizacija IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) įkūrė .lt domeną. Pradžioje šis domenas buvo administruojamas ne iš Lietuvos – jo administravimas buvo deleguotas Oslo universitetui. Tiesa, pirmojo lietuviško interneto puslapio su .lt domenu dar reikėjo šiek tiek palaukti. 1993 m. vasario 26 d. – tai tiksli pirmojo lietuviško domeno registravimo data. Tada galima švęsti lietuviško interneto gimtadienį. Kaip nurodė KTU Interneto paslaugų centro atstovai, pats pirmasis registruotas .lt domenas buvo mii.lt, kurį 1993 m. vasario 26 d. įkūrė tuometinis Matematikos ir informatikos institutas. Domenas veikia ir dabar, tik vėliau instituto pavadinimas keitėsi, kai jis buvo prijungtas prie Vilniaus universiteto. Tad dabar naršyklėje suvedę www.mii.lt pasieksite Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto puslapį.

1994 m. .lt domeno administravimas iš Norvegijos persikėlė į Lietuvą – buvo deleguotas Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centrui. Šis KTU padalinys .lt domeną administruoja iki šiol, taigi jau 26 metus. Tiesa, padalinio pavadinimas per tą laiką keitėsi ne kartą: pradžioje jis vadinosi Skaičiavimo centru, po to – Informacinių technologijų plėtros instituto Interneto paslaugų skyriumi, vėliau – Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centru, o nuo 2018 m. kovo 1 d. – Interneto paslaugų centru.

Pradinės domenų registravimo taisyklės, galiojusios pasauliniu mastu, labai ribojo domenų kūrimą, pvz., domenus galėjo turėti tik juridiniai asmenys, o domeno vardą turėjo sudaryti mažiausiai 3 simboliai. Be to, būta griežtų ribojimų dėl vietovardžių ir valstybių pavadinimų vartojimo. Vystantis internetui ir augant poreikiui, reikalavimai buvo palaipsniui liberalizuojami, pvz., 2000 m. atsisakyta draudimo turėti domenus fiziniams asmenims. 2007 m. įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas, kuriuo panaikinti bet kokie apribojimai dėl dviejų simbolių domenų vardų, automatizuotas domenų įkūrimo ir valdymo procesas, tiksliau apibrėžti procedūrų atlikimo terminai.

 

Plačiau apie domeno atsiradimą galima pasiklausyti www.lrt.lt 2020-02-26 d. interviu su prof. Laimučiu Telksniu „Pirmojo lietuviško tinklalapio gimtadienis“.

Akademikas Eduardas VILKAS

1935–2008

Eduardas Vilkas – Aukščiausiosios Tarybos-Aktkuriamojo Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius habil. daktaras, vienas žymiausių Lietuvos ekonomistų ir matematikų, dirbęs matematinių ekonomikos metodų srityje (lošimų teorija, matematinė ekonomika, sprendimų priėmimo teorija). Akademiko sukurta matematinės ekonomikos mokslinė mokykla plačiai pripažinta Lietuvoje ir užsienyje.

Eduardas Vilkas gimė 1935 m. spalio 3 d. Gargžduose, amatininko šeimoje. Baigė Gargždų progimnaziją, Klaipėdos mokytojų seminariją, 1958 m. – Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, įgydamas matematiko specialybę.

 

E.Vilko sk. seminaras

E.Vilkas su skyriaus darbuotojais svarsto įrodymo teisingumą
(iš kairės – E.Vilkas, V.Bubelis, D. Povilaitytė)

Darbuotojų pasitarimas

OTS darbuotojai aptaria naują straipsnį
(iš kairės – D. Povilaitytė, S.Skėrus, Č. Šimelis, V. Bubelis,  E. Vilkas)

 

1958–1985 m. E. Vilkas dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos (dabar – Matematikos ir informatikos) institute, lošimų teorijos srityje. 1964 m. buvo paskirtas Skaičiavimo matematikos sektoriaus, 1967 m. – Operacijų tyrimo sektoriaus (OTS) vadovu, 1979-1985 m. buvo instituto direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1985 m. iki mirties buvo Ekonomikos instituto direktoriumi.

 

E.Vilkas konf. atidaryme

Antrosios tarptautinės lošimų teorijos konferencijos, kurią rengė MKI (1971 m.), 
atidayrmas (iš kairės – J. Mockus, E. Vilkas, N.N. Vorobjovas, O. Morgenstein, E.B. Janovskaja, V. Statulevičius)

E.Vilkas skaito praneįimą konf.

Dr. E. Vilkas skaito pranešimą antrojoje tarptautinėje lošimų teorijos konferencijoje

 

1963 m. E. Vilkas apgynė daktaro, o 1973 m. – habilituoto daktaro disertacijas. 1980 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1986 m. – tikruoju nariu (akademiku). 1985 m. buvo išrinktas Mokslų akademijos prezidiumo vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, 1991–2001 m – MA viceprezidentas.

Sutarties pasirašymas

V. Platonovas – Baltarusijos MA Matematikos instituto atstovas (centre) ir V. Statulevičius – MKI direktorius (dešinėje) pasirašo Bendradarbiavimo sutartį. 
Kairėje – MKI direktoriaus pavaduotjas E. Vilkas.

(apie 1979 m.)

 

Talentingas mokslininkas akademikas Eduardas Vilkas parašė 4 mokslines monografijas, 2 mokslo populiarinimo knygas, yra paskelbęs per 80 mokslinių straipsnių.  1977 m. už darbų ciklą „Optimalumo principai lošimų teorijoje“ E. Vilkui buvo paskirta Lietuvos mokslo premija.

Jis parengė ir įteikė spaustuvei dvi populiariosios publicistikos – savo komentarų ekonomikos klausimais knygas („Neramios savaitės Lietuvoje“ – 1992–1994 m. pasisakymai, „Ekonominis Lietuvos veidas“ – 1999–2000 m. spausdinti komentarai). Knygos buvo atspausdintos jau po E. Vilko mirties.

E. Vilkas aktyviai dalyvavo ir tarptautinėje mokslinėje veikloje – buvo dviejų žurnalų, leidžiamų Vakaruose, redkolegijų narys, dalyvavo keliuose tarptautiniuose projektuose.

Su N.N.Vorobjovu

E. Vilkas su buvusiu savo mokslinio darbo vadovu N.N. Vorobjovu (apie 1980 m.)

Tuo pat metu E. Vilkas dirbo  pedagoginį darbą: nuo 1958 dėstė Vilniaus universitete, parengė keliolika mokslų daktarų. 1976 m. E. Vilkui steiktas profesoriaus vardas.

Eduardas Vilkas aktyviai dalyvavo Lietuvos Valstybės gyvenime ir visuomeninėje veikloje. Akademikas pirmininkavo 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijoje vykusiame posėdyje, kuriame buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.

1989 m. E. Vilkas buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu, 1990-1992 m. buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, Liberalų frakcijos pirmininkas.

1995–2002 m. buvo Privatizavimo komisijos pirmininkas, daugybės ekspertų grupių vadovas rengiant svarbius Lietuvos ekonomikos, švietimo ir kultūros plėtotei dokumentus: Lietuvos mokslo ir technologijų Baltąją knygą, Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2015 m. ir 2020 m. ilgalaikes strategijas ir kt.

Veido komentatorius

Akademikas E.Vilkas – „Veido“ komentatorius ekonomikos klausimais

Akademikas Eduardas Vilkas dirbo įvairiose komisijose, dalyvavo konferencijose, spaudoje ir televizijoje.

E. Vilkas aktyviai dalyvavo ir tarptautinėje mokslinėje veikloje – buvo dviejų žurnalų, leidžiamų Vakaruose, redkolegijų narys, dalyvavo keliuose tarptautiniuose projektuose.

Už nuopelnus Lietuvos Respublikai akad. Eduardas Vilkas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Akademiko mokiniai, bendradarbiai ir visi jį pažinojusieji prisimena ir vertina jo darbštumą ir pareigingumą, principingumą ir tolerantiškumą, pagarbą ir paprastumą bendraujant su žmonėmis, filosofinį požiūrį, taiklias ir lakoniškas mintis, išsakomas spalvingai ir šmaikščiai, su jumoru, kartais – su truputėliu sarkazmo. Vien pasakymas „...tai būtų tas pats, kaip nuogiems lįsti į dilgėles...“ ko vertas!

Akademikas Eduardas Vilkas mirė 2008 m. gegužės 18 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.



Parengė V. Dragūnienė

Dr. Konstantinas ŽUKAUSKAS

1933–1995

 

 

 

Konstantinas Žukauskas – mokslininkas, išradėjas, fizikas ir inžinierius, fizikos-matematikos mokslų kandidatas (dabar – daktaras), vienas pirmųjų elektroninių skaičiavimo mašinų specialistų Lietuvoje, aktyvus skaičiavimo technikos panaudojimo ir vystymo Lietuvos mokslų akademijoje organizatorius.

Konstantinas Žukauskas gimė 1933 m. birželio 20 d. Linkuvos rajone, Žeimelio miestelyje, darbininkų šeimoje. 1951 m. sidabro medaliu baigė Žeimelio vidurinę mokyklą ir tais pat metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, jį baigė 1956 m. ir įgijo fiziko-teoretiko specializaciją. 1956 m. spalio 1 d. paskirtas ką tik įkurto Fizikos ir matematikos instituto (FMI) Teorinės fizikos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1958 m. rugsėjo 1 d. pervestas į FMI Puslaidininkių elektronikos sektorių toms pačioms pareigoms. 1959 m. liepos 6 d. paskirtas FMI Puslaidininkių elektronikos sektoriaus Prietaisų konstravimo grupės viršininku.

Jau nuo 1955 metų akademikas A.Jucys ieškojo mokslo įstaigų, kurios galėtų paruošti mūsų respublikos žmones dirbti kompiuterių mokslo srityse. 1956 m., įkurus Fizikos ir matematikos institutą, jo direktoriumi tapo akademikas A. Jucys, didelis skaičiavimo technikos panaudojimo entuziastas. Taip atsivėrė didesnės galimybės bendradarbiausti su Rusijos specialistais. 1957 metų pavasarį K. Žukauskas su kolega J.Glembockiu išvyko ilgalaikėms stažuotėms į SSSR MA Skaičiavimo centrą. J.Glembockis studijavo programavimo pagrindus ir mokėsi  spręsti kvantinės atomo teorijos uždavinius. K. Žukauskas studijavo elektroninės skaičiavimo mašinos „Ural“ konstrukciją, dalyvavo tyrinėtojų grupės, tobulinusios mašinos „Strela-3“ operatyviosios atminties įrenginius, darbe. Vėliau SSSR MA Tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute K. Žukauskas gavo teisę studijuoti mašinos „BESM“ konstrukciją ir susipažinti su naujausiais mokslinio tyrimo darbais, atliktais tame institute. Įgytos žinios buvo panaudotos konstruojant analogas-kodas keitiklį Lietuvos Mokslų akademijos elektroninei skaičiavimo mašinai „BESM- 2M“.

1961 m. kovo 1 d., FMI kuriant Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratoriją, turėsiančia rūpintis elektroninių skaičiavimo mašinų aptarnavimu, K. Žukauskas pervedamas į šią laboratoriją, o 1961 m. vasario 16 d. paskiriamas FMI Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorijos vadovu. Jam teko daugybė FMI Skaičiavimo centro statybos rūpesčių ir visi pirmosios elektroninės skaičiavimo mašinos BESM-2 surinkimo, derinimo bei jos sunkiausių – pirmųjų – metų ekspoatavimo organizavimo rūpesčiai.

Tačiau gabus mokslininkas nesitenkino vien technika. Todėl, 1964 m. liepos mėnesį, įkūrus FMI Techninės kibernetikos sektorių (nuo 1977 m. pavadinto Patikimumo teorijos sektoriumi), K. Žukauskas skiriamas jo vadovu.

PTS darbuotojai
K. Žukauskas (sėdi centre) su Patikimumo teorijos sektoriaus darbuotojais (iš kairės): G. Veiveris, R. Orlinis, A. Kilna

K.Žukausko vadovaujamas kolektyvas ir jis pats nagrinėjo techninių sistemų patikimumo įvertinimo būdus, patikimumo didinimą, rezervuojant sistemas, o taip pat vaizdų, gaunamų iš dirbtinių žemės palydovų, apdorojimo automatizavimo problemas. 1965 m. K. Žukauskas apgynė kandidatinę disertaciją fizikos-matematikos mokslo laipsniui įgyti.

Konstantinas Žukauskas parašė apie 50 mokslinių straipsnių, paruošė 10 technikos mokslų kandidatų, gavo 70 autorinių liudijimų išradimams. Jis – pirmojo išradimo institute autorius, o taip pat pirmasis ir kol kas vienintelis lietuviško (gauto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.) patento autorius. Jam buvo suteiktas nusipelniusio išradėjo vardas.

K. Žukauskas dirbo didelį visuomeninį darbą: buvo MA Prezidiumo patentinės tarybos pirmininko pavaduotojas, Žinijos darugijos narys, standartizacijos ir kokybės komiteto pirmininkas, turėjo kitų pareigų. Tai buvo darbštus, sąžiningas, tolerantiškas ir nepaprastai taktiškas žmogus.

1993 m. birželio 30 d. K.Žukauskas pasiprašė išleidžiamas į pensiją. Tačiau ir būdamas pensininkas, jis tęsė darbus. Paskutinis pradėtas darbas buvo leidinio apie informatikos ištakas Lietuvoje ruošimas. Gaila, kad dėl staigios ir netikėtos mirties šis labai įdomus ir reikalingas darbas liko neužbaigtas.

Konstantinas Žukauskas mirė 1995 m. spalio 30 d.

 

Paruošė V. Dragūnienė

Akad. P.Brazdžiūnas

Akademikas Povilas BRAZDŽIŪNAS

1897–1986

Povilas Brazdžiūnas – Lietuvos mokslų akademijos akademikas Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, profesorius, žymus Lietuvos mokslininkas fizikas, eksperimentinės fizikos ir daugelio fizikos sričių – puslaidininkių fizikos, radioaktyviųjų tyrimų, radiofizikos, kvantinės elektronikos – Lietuvoje pradininkas, daugelio mokslinių straipsnių ir knygų autorius.

Povilas Brazdžiūnas gimė 1897 m. Rugsėjo 18 d. Panevėžio apskrities Stumbriškio valsčiaus Žižmariškio vienkiemyje (dabar Kupiškio r.) valstiečių šeimoje. Augo gausiojeseptynių brolių ir seserų šeimoje.

Visai mažas pramoko skaityti, rašyti, skaičiuotikaimo daraktoriaus mokykloje, vėliau mokėsi valstybinėje Vabalninko mokykloje, kurioje buvo mokoma rusų kalba. Būdamas dešimties metų išlaikė egzaminus ir buvo priimtas į Panevėžio realinę gimnaziją. P.Brazdžiūnas buvo darbštus ir pareigingas mokinys, jam geriausiai sekėsi gamtos mokslai. Gimnaziją baigė 1915 m., jau prasidėjus I-ajam pasauliniam karui.

Nuo 1916 m. Jaunas abiturientas mokytojavo Kupreliškio, Daršiškių pradinėse mokyklose, ką tik atsidariusioje Biržų „Saulės“ draugijos gimnazijoje.Tačiau būsimasis mokslininkas svajojo apie aukštąjį mokslą.

1919 m. pavasarį Povilas Brazdžiūnas atvyko į Kauną, sužinojo apie Viesulavoje veikiančią karo aviacijos mokyklą ir į ją įstojo.  Ją baigęs 1919 m. pabaigoje įgijo Lietuvos kariuomenės leitenanto laipsnį ir liko tarnauti aviacijoje.

1920 m. Kaune pradėjo veikti Aukštieji kursai. P. Brazdžiūnas iš karto įstojo į šių kursų Matematikos ir fizikos skyrių. 1922 m., įkūrus Lietuvos universitetą, pradėjo studijuoti Matematikos ir gamtos fakultete. Tuo pat metu P. Brazdžiūnas pradėjo dirbti jaunesniuoju laborantu fakulteto Eksperimentinės fizikos katedroje, vadovaujamoje V. Čepinskio. Jie ir buvo visas katedros personalas. Per dvejus mokslo metus buvo parengti 33 laboratoriniai darbai studentams. Kartu P. Brazdžiūnas sėkmingai studijavo ir 1925 m. pabaigoje, apgynęs diplominį darbą, baigė universitetą.

1926 m., gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, jaunas fizikas išvyko stažuotis į Ciuricho universitetą, tobulinosi elektrooptikos srityje. 1928 m. grįžęs iš Ciuricho, P. Brazdžiūnas vėl pradėjo dirbti Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Ekspermentinės fizikos katedroje. 1929 m. dalyvavo ekspedicijoje, vykdžiusioje  Baltijos jūros Lietuvos pakraščio magnetinius matavimus. 1934 m. pradėti tyrimai medžiagų elektrinio laidumo kitimo stipriuose elektriniuose laukuose efektams nustatyti. Šie eksperimentai buvo tarsi puslaidininkių elektrinio laidumo vėlesnių tyrimų Lietuvoje pradžia.

P.Brazdžiūnas su fizikais

Garsūs VU fizikai – profesoriai P. Brazdžiūnas, H. Jonaitis ir J. Viščakas

Tačiau pagrindinis darbas universitete buvo pedagoginis. Norint gauti teisę skaityti paskaitas universitete, įgyti docento ar profesoriaus vardą, fakulteto taryboje reikėjo ginti habilitacinį darbą. 1933 m. sausio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto tarybos posėdyje P. Brazdžiūnas apgynė habilitacinį darbą, o 1934 m. balandžio 24 d. Jam buvo suteiktas docento vardas. Dirbdamas VDU P. Brazdžiūnas parengė kelių skaitomų kursų konspektus, vadovėlį, rašė mokslo populiarinimo straipsnius iš įvairių fizikos sričių „Lietuviškajai enciklopedijai“, žurnalams.

1939 m., prasidėjus antrajam pasauliniam karui, Lietuvai buvo grąžintas Vilniaus kraštas. 1939 m. gruodžio 16 d. vėl pradėjo veikti Vilniaus universitetas, iškylo VDU Matematikos ir gamtos fakulteto pertvarkymo klausimai, perkeiant jį į Vilnių. Kadangi mažai kas iš Vilniaus Stepono Batoro universiteto Fizikos fakulteto personalo liko dirbti atsikūrusiame Vilniaus universitete, galima sakyti, kad VU Fizikos katedra buvo iš naujo sukurta VDU fizikos katedros darbuotojų. 1940 m. rugsėjo 1 d. P. Brazdžiūnas patvirtintas VU Matematikos ir gamtos fakulteto docentu.

P.Brazdžiūnas ir V.Statulevičius

FMI Maetmatikos sektoriaus vadovas dr. V.Statulevičius ir Radioaktyvaus spinduliavimo sektoriaus vadovas akademikas P. Brazdžiūnas

Tačiau sėkmingai pradėtą mokslinį ir pedagoginį darbą sutrukdė karas. Todėl 1944 m. naujuosius mokslo metus reikėjo vėl pradėti nuo organizacinio kuriamojo darbo. 1945 m. kovo 17 d. P. Brazdžiūnas patvirtintas VU fizikos ir matematikos profesoriumi ir Eksperimentinės fizikos katedros vedėju. Suprasdamas, kad mokslo plėtra pirmiausiai priklauso nuo mokytojų paruošimo, profesorius, nepalikdamas darbo VU, sutiko vadovauti ir Vilniaus pedagoginiam institutui (dabar – VPU), vėliau dirbo VPI  Fizikos ir matematikos fakulteto dekanu bei Bendrosios fizikos katedros profesoriumi.

P. Brazdžiūnas toliau domėjosi tiek jau pažįstamomis, tiek naujomis fizikos mokslo kryptimis, stengėsi suformuoti pagrindines mokslinio darbo kryptis. Nuo 1957 m P. Brazdžiūnas buvo MA Fizikos ir matematikos instituto Radioaktyvaus spinduliavimo sektoriaus organizatorius ir vadovas, nuo 1960 m. – VU Radiofizikos katedros vedėjas. Taigi, buvo pradedamos naujos fizikos kryptys, ugdomi šių krypčių specialistai.

 

MA Prezidiumas

Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumas (iš kairės į dešinę): pirmoje eilėje – A. Žukauskas, J. Matulis, J. Požela, K. Meškauskas, antroje – P. Brazdžiūnas, V. Niunka, K. Korsakas, L. Kairiukštis, J. Kubilius, 1972 m.

Prof. Povilas Brazdžiūnas aktyviai dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos veikloje. 1949 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu-korespondentu, 1956 m. – tikruoju nariu, 1963–1976 m. buvo renkamas Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku-sekretoriumi.

P. Brazdžiūnas buvo daugybės mokslinių tarybų nariu, daug nuveikė leidybos baruose, terminų kūrimo, norminimo bei taisiklingos vartosenos srityje. 1949–1960 m. buvo VU Mokslo darbų fizikos ir matematikos serijos atsakingasis sekretorius, nuo 1961 m leidžiamo mokslinio žurnalo „Lietuvos fizikos rinkinys“ vienas iš iniciatorių ir vyriausiasis redaktorius.

1963 m. prie Lietuvos MA Fizikos ir matematikos instituto įkurta Lietuvos fizikų draugija, kurios pirmininku nuo pat jos įkūrimo (išskyrus 1966–1968 m.) iki mirties buvo akademikas Povilas Brazdžiūnas.

Už mokslininko, kultūros ir visuomenės veikėjo darbus P. Brazdžiūnas buvo apdovanotas valstybine premija, ordinais ir madaliais, garbės raštais, bei diplomais. Jis yra vienas pirmųjų Lietuvos mokslininkų, kuriam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.

Akademikas Povilas Brazdžiūnas mirė 1986 m. vasario 28 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

 

 ***

Pristatymas paruoštas remiantis straipsniu:

E. Makariūnienė. Lietuvos eksperimentinės fizikos pradininkas./ Kn.: I. Blažienė. Povilas Brazdžiūnas. Literatūros rodyklė. Lietuvos TSR Mokslų akademijos biblioteka, Vilnius: 1987, 7–21 p.

 

 

Paruošė V. Dragūnienė

Dokumentai į VU Centrinius rūmus (Universiteto g. 3) ir MIF yra vežami kiekvieną dieną. Karantino metu dokumentai vežami vieną kartą per savaitę, trečiadieniais.

 

 

 


Adresas Akademijos g. 4, Vilnius LT-08412, Lietuva
El. paštas
Telefonas (8 5) 210 9300

 

Direktorius
Prof. dr. habil. Gintautas DZEMYDA
El. paštas
Telefonas (8 5) 210 9300

Kontaktinis asmuo:
Direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius MASKELIŪNAS
El. paštas
Telefonas (8 5) 210 9342

 

Darbuotojų kontaktus galite rasti Vilniaus universiteto telefonų knygoje arba prie kiekvieno darbuotojo.

 

Instituto mokslinė veikla pagal mokslinės tematikos požymius sukoncentruota 1-ame matematikos krypties ir 7-iuose informatikos bei informatikos inžinerijos krypčių moksliniuose padaliniuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku