Paraiškos priimamos 2019 m. rugsėjo 23 d. - spalio 23 d.

Jei kada nors svajojote, kad kokį nors tekstą ne skaitysite kompiuterio ekrane, o klausysitės jo, patogiai įsitaisę ant sofos, jūsų svajonė jau išsipildė. Tačiau lietuviškai žmogaus – kompiuterinio balso sintezatoriaus balsu prabilęs interneto naujienų skaitytuvas – tik pradžia. Jau greitai telefonams ir planšetėms nurodinėsime balsu, GPS pareikš nusprendusi apvažiuoti kamštį, o robotas ne tik vykdys iš anksto įdiegtas komandas, bet ir pats bendraus su jumis. Lietuviškai!

Visą straipsnį galite rasti tv3.lt

Lietuvos mokslų akademija  gavo pasiūlymą teikti mokslininkų ir tyrėjų kandidatūras Kazachstano pramonės ir inovacijų projektams ekspertuoti.
Norinčius dalyvauti, prašome užpildyti anketą ir išsiųsti nurodytu el. pašto adresu
 
 
***********************
Pagarbiai
Lyda Milošienė
Vyr. referentė
Lietuvos mokslų akademija
Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius
Tel. 212 5113, 8-604-44826
, http://lma.lt
Didžiausią proveržį technologijų srityje pasiekusių moterų konkurse #WomenGoTech kviečiame balsuoti už DMSTI prof. Valentiną Dagienę.
 
Valentina Dagienė, prof. dr., Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorė  
Prof. dr. Valentina yra informatikos Lietuvos mokyklose pradininkė, parašė daugiau kaip 50 mokymo knygų ir per 200 mokslo publikacijų, įsteigė du tarptautinius mokslo žurnalus technologijų srityje, sukūrė Šiaurės šalių doktorantų informatikos inžinerijos tyrimų tinklą, informatinio mąstymo ugdymo konkursą „Bebras“ ir išplėtojo į daugiau kaip 60 šalių, yra surengusi kelias dešimtis tarptautinių konferencijų. Taip pat prof. dr. Valentina yra tarptautinių informatikos olimpiadų komiteto narė.
Prof. Laimutis Telksnys: 2068 metai
 

Pasaulyje klesti žmonių ir robotų bendruomenė. Žmonėms aktyviai talkina robotai – mašinos pagalbininkai: kruopštūs, klusnūs, kantrūs, greitai ir tiksliai dirbantys, nepavargstantys, nestreikuojantys (mat tuo pasirūpino robotų kurėjai). Prieš kelis dešimtmečius buvo susiklosčiusi sudėtinga padėtis. Išsivysčiusių šalių gyventojai vis ilgiau gyveno, senėjo. Darbuotojų mažėjo. Senyvi žmonės dažnai likdavo vieniši. Imigrantai iš besivystančių šalių, dalinai kompensuojantys darbo jėgos trūkumą, sukeldavo šalutinius nepageidaujamus visuomenės stabilumą silpninančius reiškinius. Todėl, padėties švelninimui, žmonės pasitelkė robotus. Vieni jų dirba fabrikuose, gamindami įvairios paskirties produktus. Kiti, judrieji robotai – save vairuojančios transporto priemonės vežioja žmones, krovinius, prekes žeme, vandens ar oro keliais. Dalis judriųjų robotų- humonoidų padeda vienišiems seniems žmonėms. Dar viena robotų rūšis intelektulūs judrieji robotai, sukurti prieš dvidešimt, trisdešimt metų, aktyviai dirba kartu su žmonėmis, atlikdami tam tikrų intelektinių gebėjimų reikalaujančius, pagalbinius darbus. Tokiai veiklai pagrindai buvo padėti beveik prieš penkis dešimtmečius, kai buvo atlikti sistemingi jaunosios kartos mokymai gyventi ir dirbti aplinkose, žmonėms bendraujant su dirbtinio intelekto savybių turinčiais robotais. Reikšminga , kad už keletos metų atsirado robotai sukuriais žmonės galėjo bendrauti šnekant nejausdami kalbų barjero. Mat prieš kurį laiką buvo sukurtos priemonės užtikrinančios galimybę bendrauti su rbotais šnekant bet kokia pasaulio kalba. Reikšminga dar ir tai, kad elektronikos, informatikos ir valdymo mokslo progresas atvėrė galimybes daryti nanorobotus. Jie atvėrė, pavyzdžiui, reikšmingas galimybes kurti ir gaminti naujas medžiagas su norimomis savybėmis. Nanorobotai ypatingai reikšmingą pagalbą suteika sveikatos apsaugai. Įleisti į organizmą, pavydžiui, švirkštu į kraujagysles keliaudami po organizmą daro jo organų profilaktikos, sutrikimų remonto darbus, valo kraujagysles nuo besikaupiančių nepageidaujamų medžiagų, taiso neuroninius tinklų gedimus.

 

Tekstas parengtas: 2018-02-26

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos