Naujienos
Tarptautiniai mokslo projektai
Projekto pavadinimas: QEC4QEA – Kvantinės kompetencijos centras kvantiniais sprendimais grįstoms taikomosioms programoms

Projekto vizija: Inovatyvų kvantinių skaičiavimų mokslą paversti realaus pasaulio taikomosiomis programomis.
Projekto akronimas: QEC4QEA
Projekto numeris (Grant Agreement ID): 101194322 (EuroHPC JU)
Sutarties su CPVA Nr.: 10-086-P-0001 (pasirašyta 2026 m. kovo 10 d.)
Projekto trukmė: 2025 m. lapkričio 1 d. – 2029 m. spalio 31 d. (48 mėn.)
Projekto problema ir tikslas Kvantinių kompiuterių potencialas yra milžiniškas – nuo duomenų saugumo iki naujų medžiagų ar vaistų kūrimo. Tačiau tam, kad šios technologijos būtų pritaikytos praktiškai, reikalinga centralizuota infrastruktūra bei glaudus mokslo ir pramonės bendradarbiavimas.
QEC4QEA projektas siekia tapti „vieno langelio“ (one-stop-shop) kompetencijos centru, siūlančiu:
- nuo aparatinės įrangos nepriklausomą (hardware-agnostic) taikomųjų programų biblioteką;
- standartizuotus palyginamosios analizės (benchmarking) įrankius;
- koordinuotą prieigą prie Europos aukšto našumo skaičiavimo (HPC) ir kvantinių infrastruktūrų;
- specializuotą mokymų programą ir pagalbos centrą, padedantį mokslininkams bei kūrėjams integruoti kvantinius sprendimus.
Vilniaus universiteto (VU) veiklos ir indėlis Vilniaus universitetas yra vienas iš 18 tarptautinio konsorciumo partnerių, o koordinatorius yra Forschungszentrum Jülich GmbH (Vokietija) valdantis pirmąjį Europos „exascale“ lygio superkompiuterį JUPITER bei unikalią hibridinę kvantinių skaičiavimų infrastruktūrą JUNIQ. VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai, vadovaujami prof. Remigijaus Paulavičiaus, vysto du pagrindinius pramoninius taikymus:
- OPT-A4 (Scheduling problems): Sudėtingų planavimo uždavinių (pvz., palydovinių misijų planavimo, transporto maršrutų optimizavimo) formulavimas ir sprendimas naudojant kvantinius algoritmus.
- OPT-A5 (EV charging stations): Elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo optimizavimas, taikant variacinius kvantinius algoritmus (VQA) ir kvantinius grafų neuroninius tinklus (QGNN).
Be techninio indėlio, VU aktyviai prisideda prie mokymų, naudotojų įtraukimo (WP5) bei rezultatų sklaidos ir eksploatavimo (WP6) veiklų.
Finansavimas ir biudžetas Projektas QEC4QEA gauna finansavimą iš EuroHPC jungtinės įmonės (EuroHPC Joint Undertaking) pagal dotacijos sutartį Nr. 101194322 bei iš visų dalyvaujančių šalių lygiomis dalimis. Lietuvoje projektą kofinansuoja Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
- Bendras projekto biudžetas: 9 451 556,25 Eur.
- VU dalies biudžetas: 363 813,75 Eur.
- EuroHPC JU dalis (ES lėšos): 181 906,88 Eur.
Nuorodos:
![]() |
![]() |
![]() |
Projekto pavadinimas Atsparumo biologinėms grėsmėms didinimas Šiaurės ir Baltijos šalyse (BIO-NORD)
Projekto numeris Nr. S-NORDFORSK-26-5
Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2026-03-01 – 2029-10-31
Projekto vadovas prof. dr. Virginijus Marcinkevičius
Pastaraisiais metais dėl pablogėjusios geopolitinės situacijos Šiaurės ir Baltijos šalių regione, vis dažniau susiduriame su sudėtingais iššūkiais, įskaitant biologines grėsmes, turinčiais įtakos šio regiono saugumui ir atsparumui. Dėl to išaugo atsparumo stiprinimo visuomenėje svarba. Biologinės grėsmės kelia didelę riziką, kadangi jos gali sukelti pasekmes žmonių sveikatai, baimę, visuomenės neramumus ir (ar) neigiamas ekonominės pasekmes. Sabotažas arba priešiškas biologinių veiksnių naudojimas dažniausiai vadinamas bioterorizmu, o biologinių priemonių naudojimas arba grasinimas jas naudoti yra potencialus hibridinio karo strategijos metodas. Pažangių gyvybės mokslų technologijų vystymasis ir sintetinės biologijos atsiradimas iškėlė naujų šios rizikos aspektų, juos paspartino dirbtinis intelektas ir lengva prieiga prie genominių duomenų. Šio projekto tikslas – sustiprinti pasirengimą visoms biologinėms grėsmėms – nuo stichinių ar atsitiktinių iki tyčinių, didinant informuotumą ir dalinantis geriausia praktika, kaip sukurti veiksmingas ir suderintas gynybos strategijas Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Įgyvendinant šį tikslą bus atliekami lyginamieji tyrimai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, daugiausia dėmesio skiriant spragų identifikavimui, poreikių ir geriausios praktikos nustatymui: 1) biologinių grėsmių aptikimo, 2) rizikos vertinimo, 3) rizikos mažinimo ir 4) komunikacijos srityse. Projekto konsorciume dalyvauja partneriai iš institucijų ir suinteresuotųjų šalių iš Šiaurės ir Baltijos regiono, kurie specializuojasi biologinio pasirengimo ir krizių komunikacijos srityse. Projektu siekiama pagerinti regioninį bendradarbiavimą, atsparumą ir pasirengimą biologinėms grėsmėms. Projektu siekiama sustiprinti biologinių grėsmių aptikimo pajėgumus, suteikti rizikos vertinimo įrankius bei pasiūlyti rekomendacijas rizikų mažinimo, krizių komunikacijos ir dezinformacijos mažinimo strategijoms. Šios rekomendacijos padės parengti pagrįstas strategijas, skirtas didinti saugumą ir visuomenės atsparumą Šiaurės ir Baltijos šalių regione.
Projektui vadovauja Norvegijos visuomenės sveikatos institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su konsorciumo partneriais:
- Norvegijos gynybos tyrimų įstaiga (Norvegija)
- Statens Serum institutu (Danija)
- LUT universitetu (Suomija)
- Vilniaus universitetu (Lietuva)
- Švedijos visuomenės sveikatos agentūra (Švedija)
- Švedijos gynybos tyrimų agentūra (Švedija)
Daugiau apie projektą anglų kalba galima pasiskaityti čia.
Projekto pagrindiniai vykdytojai yra Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkai ir tyrėjai: prof. dr. Virginijus Marcinkevičius (Išmaniųjų technologijų tyrimo grupė, Dirbtinio intelekto laboratorija) ir doktorantė Ieva Rizgelienė.
Finansavimo šaltinis - Šį projektą remia „NordForsk“ ir Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal sutartį Nr. S-NORDFORSK-26-5, finansuojant projektą „Atsparumo biologinėms grėsmėms didinimas Šiaurės ir Baltijos šalyse (BIO-NORD)“, projekto numeris 233158.
Projekto naujienos:
Numeris: IC1406
Vykdymo laikotarpis: 2015-2019 m.
Vykdymo grupė:
dr. V. Medvedev
Tarptautiniai vykdytojai (šalys):
Austrija,
Airija,
Belgija,
Bulgarija,
Graikija,
Ispanija,
Italija,
Izraelis,
Kipras,
Kroatija,
Jungtinė karalystė,
Lenkija (koordinatorius Krokuvos technologijos universitetas),
Lietuva,
Liuksemburgas,
Makedonija,
Malta,
Portugalija,
Prancūzija,
Rumunija,
Serbija,
Slovėnija,
Slovakija,
Suomija,
Šveicarija,
Turkija,
Vengrija,
Vokietija
Tinklalapis: http://chipset-cost.eu/
Projekto laikotarpis: 2016-2019 m.
Programa: Erasmus KA2
Projekto vadovas: prof. dr. Valentina Dagienė
Projekto partneriai:
- Aukštojo mokslo institutas, Ukraina
- Charkovo nacionalinis Simono Kuzneco ekonomikos universitetas, Ukraina
- Dnipro nacionalinis universitetas, Ukraina
- Ekonomikos ir prognozavimo institutas, Ukraina
- Kondensuotųjų medžiagų fizikos institutas, Ukaina
- Limeriko technologijų institutas, Airija
- Lumiere Liono II universitetas, Prancūzija
- Lvovo nacionalinis politechnikos universitetas, Ukraina
- Makromolekulinės chemijos institutas, Ukraina
- Mykolajivo nacionalinis universitetas, Ukraina
- Nacionalinis universitetas „Kijevo Mohylos akademija“, Ukraina
- Socialinės ir politinės psichologijos institutas, Ukraina
- Tamperės universitetas, Suomija
- Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerija
- Vilniaus universitetas, Lietuva
Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas koordinuoja dešimties Ukrainos universitetų ir institutų Erasmus KA2 projektą „Strateginė partnerystė gerinant Ukrainos regionų doktorantūros mokslinius tyrimus, bendrųjų gebėjimų ugdymą ir akademinio rašymo įgūdžius“. Projektu užsibrėžta patobulinti Ukrainos doktorantūros studijas penkiose teminėse srityse: informatikos, edukologijos, politikos mokslų, finansų ir biochemijos (kartu su chemija). Šiam projektui talkina Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat trys kitų šalių partneriai: Tamperės, Suomija, Limeriko technologijų institutas, Airija ir Lumiere Liono II universitetas, Prancūzija.
Vykdant projektą kuriami moksliniai doktorantų ir dėstytojų tinklai, rengiamos ir siekiamos įgyvendinti šiuolaikiškos doktorantūros studijų programos, organizuojamos doktorantų išvykos ir seminarai į Europos universitetus. Suprojektuoti penki regioniniai doktorantūros centrai Ukrainoje, vadinamieji „DocHub“ – Kijevo, Lvovo, Michailovo, Dnipro ir Charkovo, kurie bendradarbiauja rengdami ir atnaujindami įvairių sričių doktorantūros studijas, dalijasi patirtimi su kitomis aukštosiomis mokyklomis.
Projekto svetainė: http://dochub.com.ua/
Patekote į pirmąjį lietuvišką domeną.



