LTU Patekote į pirmąjį lietuvišką domeną. Daugiau informacijos


geles

 

2020 m. rugsėjo 17 d., mirė ilgametis instituto darbuotojas dr. Valentinas Černiauskas.

Valentinas Černiauskas gimė 1938 m. sausio 2 d. Žažumbrio kaime Anykščių rajone. Mokėsi Anykščių ir Bičionių pradinėse mokyklose, baigęs Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą, 1956–1961 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete ir įgijo elektroninių skaičiavimo mašinų inžinieriaus specialybę.

1961–1964 m. V. Černiauskas dirbo Skaičiavimo-konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi.

1964–1967 m. jis tęsė studijas Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto aspirantūroje.

1967–1970 m. V. Černiauskas buvo Fizikos ir matematikos instituto Atpažinimų procesų sektoriaus vyresnysis inžinierius, grupės vadovas, 1970–1972 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1972–1980 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. 1980–2004 m. jis buvo Matematikos ir kibernetikos instituto (1990 m. pervadinto Matematikos ir informatikos institutu) Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorijos vadovas, kol išėjo į pensiją.

1961 m. V. Černiauskas pradėjo tyrinėti mokslinių atpažinimo sistemų kūrimo problemą. Šie tyrimai iškėlė nestacionarių atsitiktinių signalų savybių nustatymo uždavinį (1966 m.). Jis pasiūlė optimalų metodą bei kompiuterinę įrangą šiam uždaviniui spręsti.

1970 m. Kauno politechnikos institute jis apsigynė disertaciją „Atsitiktinių signalų savybių pasikeitimo nustatymas“, buvo technikos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas technologijos mokslų, informatikos inžinerijos daktaras.

Nuo 1978 m. V. Černiauskas įsitraukė į Lietuvos mokslų akademijos skaičiavimo sistemos „Mokslas“, skirtos moksliniams tyrimams kompiuterizuoti, kūrimo darbą, buvo vyriausiojo konstruktoriaus pavaduotojas. Kartu su kitais mokslininkais jis parengė keletą sistemos išvystymo projektų ir juos įgyvendino.

V. Černiauskas yra 45 mokslo darbų, 5 išradimų kibernetikos srityje autorius. Svarbiausia jo mokslinės veiklos sritis buvo lietuvių kalbos leksikos perkėlimas į kompiuterinę terpę.

Kartu su Lietuvių kalbos ir literatūros institutu jis pradėjo pirmuosius Lietuvoje lietuvių kalbos tyrimų kompiuterizavimo darbus (1987 m.). Kartu su bendradarbiais jis sukūrė „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kompiuterinį variantą (1992 m.), bendrinės lietuvių kalbos leksikos kompiuterizuotos darybinės analizės sistemą (1993 m.), elektroninę dabartinės rašomosios lietuvių kalbos leksikos duomenų bazę (1995 m.), iki 2004 m. kūrė Lietuvių kalbos terminų banką.

Atsisveikinimas su Velioniu nuo rugsėjo 18 d. 15 val. laidojimo namuose „Reverans“, Molėtų g. 4A, Didžiosios Riešės k., Vilniaus r.

Šv. Mišios – rugsėjo 19 d. 12.30 val. Riešės Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčioje, Molėtų g. 4, Didžiosios Riešės k., Vilniaus r.

Išlydėjimas rugsėjo 19 d. 13.30 val., laidojamas Riešės kapinėse.

 

Širdingai užjaučiame Velionio šeimą ir artimuosius.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos