Vilius Matulis

1933–2009

Vilius Matulis – mokslininkas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas (šiuolaikiškai - daktaras), pirmasis Lietuvoje apgynęs disertaciją iš matematinės logikos, vienas iš informatikos mokslo tyrimų Lietuvoje pradininkas. Dr. V.Matulio darbai buvo gerai žinomi visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje. Jis vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti skaičiavimo techniką ir matematinius metodus ne tik mokslo, bet ir praktiniams ūkio uždaviniams spręsti. V. Matulis subūrė didelę specialistų grupę, kūrusią programinę įrangą planavimo uždaviniams spręsti. Tai buvo vienas iš didžiausių tokio pobūdžio projektų tuometinėje TSRS.

Dr. V. Matulis gimė 1933 m. sausio 1 d. Dusetų raj. (dabar Zarasų raj.) Mumeliškių kaime. 1951 m. baigė Antalieptės vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą (FMF). 1956 m. su pagyrimu baigė universitetą, porą metų dėstė Vilniaus statybos technikume. Nors diplominį darbą rašė iš tikimybių teorijos, vadovaujamas prof. Jono Kubiliaus, 1958 m. rugsėjo mėn. išlaikė stojamuosius egzaminus į matematinės logikos aspirantūrą V.A. Steklovo Matematikos instituto Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) filiale ir Fizikos ir matematikos (dabar – Matematikos ir informatikos) instituto buvo komandiruotas į specializuotis matematinės logikos srityje (vadovas – prof. N. A. Šaninas). V. Matulis nagrinėjo sekvencinius klasikinio predikatų skaičiavimo variantus bei sekvencijų išvedimo paieškos taktikas. 1961 m. Vilius Matulis sėkmingai baigė aspirantūrą, grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Fizikos ir matematikos institute.

Prof. N.A. Šaninas su savo mokiniais. Pirmoje eilėje pirmas iš kairės – V. Matulis, antroje eilėje pirma iš dešinės – A. Pliuškevičienė (apie 1960–1962 m.)1962 m. spalio 1 d., ruošiantis institute pradėti naudoti elektronines skaičiavimo mašinas (ESM), buvo įkurtas Skaičiavimo matematikos sektorius (SkMS). Jo tikslas buvo paruošti programuotojus-specialistus, ruošiantis spręsti uždavinius ESM pagalba. Sektoriaus vadovu tapo V. Matulis, aspirantūroje rengęs disertaciją kompiuterinio teoremų įrodinėjimo tematika.

Skaičiavimo matematikos sektoriaus įsteigimas atspindėjo naują kokybinį šuolį ne tik instituto, bet ir visos Lietuvos kompiuterizavimo istorijoje – buvo padėti pagrindai skaičiavimo technikos ir informatikos tyrimamas.

1963 metais, išėjus iš spaudos moksliniams straipsniams, skelbiantiems aspirantūros metu gautus mokslinių tyrimų rezultatus, V.Matulis apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją, pradėjo skaityti matematinės logikos kursą Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, vadovavo studentų diplominiams darbams.

Nuo 1962-jų metų programuotojų skaičius institute sparčiai augo, didžiąją jo dalį sudarė Vilniaus Universiteto fizikos ir matematikos fakulteto absolventai, kasmet buvo skiriama po keletą Vilniaus Universiteto ekonomikos fakulteto bei Kauno politechnikos instituto absolventų. Stigo patirties, trūko literatūros, skaičiavimo mašinos buvo labai netobulos, programas reikėjo rašyti mašinos kalba. Sektoriaus vadovas V.Matulis stengėsi perprasti programavimo, darbo su ESM logiką, mokėsi pats ir atkakliai, kantriai ir rūpestingai mokė jaunus pavaldinius, nors pats programuotoju netapo.

Tarpinstitutinės tinklinio varžybos tarp Puslaidininkių bei Fizikos ir matematikos institutų: trečias iš dešinės
(baltais marškinėlias) – V. Matulis (apie 1972 m.)Pirmosios programos buvo skirtos fizikiniams, inžineriniams skaičiavimams atlikti bei ūkiniams uždaviniams spręsti. Vienas iš to meto stambių projektų – „Kolūkių ir tarybinių ūkių pasėlių ir gyvulių bandos planavimo Sistema“. 1962–1964 metai, projektui vadovavo Vilius Matulis.

Kita veiklos sritis – programavimo automatizavimas. Darbai pradėti dar apie 1962-uosius metus ESM BESM 2M interpretuojančios sistemos nagrinėjimu. Domėtasi ir programavimo – algoritminėmis ir simbolinio programavimo kalbomis. Sektoriaus darbuotojai 1962–1963 metais pradėjo skaityti tuo metu populiarios algoritminės kalbos ALGOL-60 ir simbolinio programavimo kalbų (autokodų) paskaitas.

Tuo pat metu institute vystėsi ir kitos, naujos kryptys. Todėl buvo kūriami nauji padaliniai. Daugelis jų vykdė įvairius programavimo darbus, bet pagrindinė jų tematika buvo kita.

1964 m. įkurtas naujas Matematinės logikos ir programavimo sektorius, o jo vadovu paskirtas V. Matulis. Sektoriui buvo numatytos dvi pagrindinės tyrimų kryptys: matematinės logikos teorija ir skaičiavimo technikos taikymas praktiniams ūkio uždaviniams. Nuo to laiko V. Matulio mokslinė veilka ir sektoriaus darbai – neatsiejami.

Matematinės logikos ir algoritmų teorijos sektoriaus darbuotojai: (iš kairės) sėdi - sekt. vadovas V. Matulis,
R. Siniuvienė, B. Vaičiulis, G. Juozevičiutė, R Pliuškevičius,
S. Žilonytė, stove – G. Grigas, L. Stupelis (apie 1975 m.)1964 metais Viliaus Matulio iniciatyva pradėta domėtis tinklinio planavimo ir valdymo uždaviniais. Pirmosios programos buvo sudarytos Lietuvos statybininkams, bet gana greitai pradėta sudarinėti programas Maskvos, Leningrado, Novosibirsko ir kitų miestų projektavimo ir konstravimo biurams, laivų statykloms bei kitoms organizacijoms. Tinklinio planavimo ir valdymo uždavinių sprendimo sistemos institute buvo kuriamos iki 1990 metų.

1969 metais viena iš sistemų buvo demonstruota TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje vykusioje sąjunginėje geriausiųjų programinės įrangos darbų peržiūroje ir buvo apdovanota dviem sidabro ir keliais bronzos medaliais. Viena iš jų buvo įdiegta prie kosminių skrydžių valdymo centro buvusiame projektavimo ir konstravimo biure Pamaskvės mieste Kaliningrade (Podlipki) dabar vadinamame akademiko Koroliovo vardu.

Pačioje ministerijoje irgi veikė instituto sukurta planavimo sistema „RitmPlan“. Su šia sistema pirmą kartą TSRS kompiuteriniu būdu buvo suformuotas ištisos pramonės šakos planas.

Instituto 25-mečio V.Matulis apdovanotas Garbės raštu. Prezidiume – Bronius Kvedaras ir Albertas Markauskas (1981 m.)Tokio masto programų sistemų kūrimo darbai TSRS buvo vykdomi tik keliose grupėse. Grupės teoriniai darbai šia tematika sąjungoje irgi buvo pakankamai gerai žinomi Už šiuos darbus pagrindiniai jų vadovai Vilius Matulis ir Albertas Čaplinskas 1987 metais buvo apdovanoti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos premija.

Pradėjus kurti sudėtingas programų sistemas, pradėta domėtis ir programų sistemų inžinerijos bei programavimo metodikos klausimais. Pradžioje tai daryta tik praktiniais sumetimais, siekiant susipažinti su esamais rezultatais ir panaudoti juos, kuriant tinklinio planavimo ir valdymo uždavinių sprendimo sistemas.

Tačiau jau 1968–1969 metais Viliaus Matulio iniciatyva pradėti savarankiški mokslo tyrimai. Pirmas reikšmingas rezultatas buvo originali dalykinės paskirties programų sistemų architektūra.

Kartu su programų sistemų architektūros tyrimais pradėta nagrinėti ir programavimo metodikos bei sistemų kūrimo technologijos klausimus. Pirmasis reikšmingesnis darbas buvo grafinė algoritmų aprašymo kalba GRAL. 1970–1976 metais programų projektavimo, projekto valdymo, programavimo ir kokybės vertinimo procedūros bei vidiniai standartai buvo kuriami daugiausiai praktiniais sumetimais, o ne siekiant mokslinių rezultatų. Apie 1976 metus pradėta nagrinėti struktūrinio programavimo, abstrakčių duomenų tipų ir kitus teorinius programų sistemų kūrimo technologijos klausimus.

1976 metais pradėtas projektas "Vilnius", kurio tikslas buvo sukurti dalykinių surenkamojo programavimo sistemų projektavimo ir konstravimo technologiją bei tai technologijai įgyvendinti skirtą instrumentinę sistemą. Projektas tęsėsi 14 metų, įvairiu laiku jame dirbo daugiau nei 30 žmonių. Ir technologija, ir jai įgyvendinti skirta instrumentinė sistema buvo kuriamos taip, kad jos tiktų auksčiau aprašytos architektūros dalykinėms programų sistemoms kurti. Pirmasis sistemos variantas buvo sukurtas 1980 metais. 1985 metais antrąjį sistemos variantą (jis vadintas Sistema „Vilnius 2“) priėmė TSRS Mokslo ir tech­nikos komiteto sudaryta valstybinė komisija. Pasiūlytoji programų sistemų kūrimo technologija ir ją įgyvendinti skirta instrumentinė sistema detaliai aprašytos keturiose knygose, parašytose rusų kalba:

• Čaplinskas, V. Matulis. Sistema „Vilnius“. Koncepcija, struktūra ir naudojimo tech­nologija (1981 m.),
• Čaplinskas, R. Pamedienė. Sistema „Vilnius“. Eskizinis objektinių paketų projektavimas (1983 m.),
• J. Laurinskas, V. Tonkich. Sistema „Vilnius“. Sistemos valdymo kalba (1984 m.),
• Čaplinskas. Dalykinių programų konstravimo principai (1988 m.).

Matematinės logikos ir algorirmų teorijos sektoriaus pagrindiniai darbuotojai: (iš kairės) V. Tonkich, sekt. Vad.
V. Matulis, R. Siniuvienė, A. Čaplinskas, E. Tiešis
(apie 1983 m.)1980 metais apie technologiją ir apie instrumentinę sistemą buvo skaityti trys plenariniai pranešimai sąjunginėse konferencijose bei mokyklose.

Nuo tada instituto programų sistemų inžinerijos grupė susilaukė plataus pripažinimo ir pradėta traktuoti kaip savarankiška mokslinė mokykla.

Apie 1986 metus grupė jau buvo pajėgi varžytis su visomis panašia tematika TSRS dirbusiomis mokslinėmis grupėmis. Tai patvirtina faktas, kad 1986–1991 metais ji laimėjo du sąjunginius konkursus į svarbiausiųjų mokslo tyrimų planą įtrauktiems mokslo tyrimams vykdyti ir vieną konkursą (kartu su Lenkijos Mokslo Akademijos Sisteminių tyrimų institutu) tarptautiniam projektui vykdyti.

Be mokslinių tyrimų dr. V. Matulis daug jėgų ir energijos skyrė mokslinei-organizacinei veiklai – organizavo (kartu su sektoriaus darbuotojais) seminarus, konferencijas, renginių darbų leidybą.

1971 metais organizavo bendrą TSRS ir Suomijos mokslininkų simpoziumą, 1973 m. buvo suorganizuotas respublikinis mėnesinis seminaras „Planavimo ir valdymo procesų automatizavimas“, pradėta leisti jo darbus (išleista 13 tomų, paskutinysis – 1992 m.), konferenciją „Matematinės logikos metodai dirbtinio intelekto problemoms spręsti ir siste­matiškas programavimas“ Palangoje ir kt.

Pasirašoma bendradarbiavimo sutartis: (iš kairės) A. Čaplinskas, Bernardas Blažys (Ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotojas), V. Matulis, G. Grigas (apie 1985 m.)V. Matulis yra daugelio mokslinių darbų, paskelbtų įvairiuose leidiniuose autorius, ruošė habilitacinį darbą tema „Resursų skirstymo tinklinio planavimo ir valdymo sistemose algoritmų kompleksas“. Tam tikslui net buvo paėmęs kūrybines atostogas. Bet darbo taip ir neparašė.

V. Matulis buvo puikus organizatorius, dažnai kviečiamas atstovauti bendraminčių kolektyvams: steigimosi laikotarpiu buvo pirmojo instituto kolektyvinio sodo pirmininkas, koperatinių butų statybos bendrijų pirmininkas.

1993 m. buvo išrinktas Vilniaus miesto Tarybos nariu.

Tuo pat metu V. Matulis atsiaskė darbo institute, išėjo į pensiją. Jo vadovautas Matematinės logikos ir algoritmų teorijos skyrius buvo reorganizuotas į du – Programų sistemų inžinerijos skyrių ir Matematinės logikos skyrių, kuriems ėmė vadovauti V. Matulio išauginti vadovai A. Čaplinskas ir R. Pliuškevičius. Bet V. Matulis ir tada aktyviai domėjosi jų vykdomais darbais, dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Visi, kuriems teko su Viliumi Matuliu dirbti ar bendrauti, prisimena jį kaip iškilią asmenybę. Net ir „paskendęs“ begaliniuose darbuose, niekad neatsisakydavo atstovauti, ginti instituto garbę įvairiuose renginiuose, tinklinio, šachmatų varžybose, mielai dalyvaudavo skyriaus drbuotojų šventėse. Labai sąžiningas, energingas, besirūpinantis jaunų darbuotojų darbo sąlygomis ir buitimi, geranoriškas, atkaklus žmogus – tokį Vilių Matulį prisimena daugybė jo būvusių mokinių, pavaldinių, bendražygių.

MII 50-metis. Kaip ir visi, V. Matulis (dešinėje pirmas už fotografo) gerai nusiteikęs. (2006 m.)

MII 50-metis. Bendradarbiams – paskutinis V. Matulio tostas. (2006 m.)

Vilius Matulis mirė 2009 m. kovo 5 d., palaidotas Zarasų rajone gimtojo kaimo kapinėse.

Paruošė V. Dragūnienė ir A. Čaplinskas

Paruošta remiantis:

• V. Matulio asmens byla, saugoma Matematikos ir informatikos instituto archyve.
• A. Čaplinskas. Programavimas ir programų sistemų inžinerija Matematikos ir informatikos institute, 2002.
• V. Dragūnienės asmeniniais prisiminimais.