Patekote į pirmąjį lietuvišką domeną. 
2022 m. spalio 24 d. mirė ilgametis instituto darbuotojas profesorius, habilituotas daktaras Adolfas Laimutis TELKSNYS.
Atsisveikinimas Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios (Šv. Jonų bažnyčios) koplyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius):
Spalio 27 d., ketvirtadienį, nuo 11.00 val. iki 20.00 val.
Spalio 28 d., penktadienį, nuo 8 val. iki 11.45 val.
Šv. Mišios vyks spalio 27 d. 18 val. Urna išnešama spalio 28 d. 11.45 val. Laidojamas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Adolfas Laimutis Telksnys – profesorius, fizinių mokslų informatikos inžinerijos habilituotas daktaras, lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, KTU garbės daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Atpažinimo procesų skyriaus ir UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovas Matematikos ir informatikos institute, 1968, 1980 ir 2008 m. Lietuvos mokslo premijų laureatas. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Baltijos asamblėjos medaliu, Informacinės visuomenės plėtros komiteto „Naujojo knygnešio“ apdovanojimu, Asociacijos „Infobalt“ IT vėliavnešio apdovanojimu, kaip iškiliausias mokslo partneris, Vytauto Didžiojo universiteto aukso medaliu, Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu, Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Paskelbė virš 180 mokslinių straipsnių bei padarė 6 išradimus.
Adolfas Laimutis Telksnys gimė 1930 m. lapkričio 24 d. Runionyse, Molėtų raj. Abu tėvai buvo pradinių klasių mokytojai. Laimutis būdamas penkerių su puse pradėjo lankyti mokyklą. 1941 m. baigė Saldutiškio pradinės mokyklos šešis skyrius. 1941 m. birželio mėn. Lietuvoje prasidėjo trėmimai. Į tremtinių sąrašus buvo įtraukta ir Adolfo Laimučio Telksnio šeima, todėl nieko nelaukiant Telksnių šeima paliko Saldutiškį. 1941 m. rudenį Laimutis išvyko pas tetą ir tęsė mokslus Utenos gimnazijoje, kurioje iki 1944 m. baigė penkias gimnazijos klases. 1944 m. gruodžio mėn. sužinojus, kad bus tremiama Telksnių šeima, pradėjo slapstytis Lietuvoje. Vėliau tėvas Adolfas Telksnys pasikeitė vardą ir pavardę į Jono Ruzgo, o visiems pranešė, kad jis žuvo. 1945 m. Laimutis Telksnys pradėjo lankyti Krakių gimnaziją, kurią baigė 1948 m. Mokslai jam labai gerai sekėsi net daug nedirbant. Baigus mokyklą pavyko gauti gerą charakteristiką ir 1948 m. Laimutis Telksnys įstojo į tuometinį Kauno universitetą (KU) Elektrotechnikos fakultetą Elektrotechnikos specialybę.
1953 m. Laimutis Telksnys gavo inžinieriaus elektrotechniko diplomą. Kaip gerą studentą L. Telksnį globojo pats Kauno politechnikos instituto rektorius K. Baršauskas. Jis pasiūlė tuoj po baigimo stoti į aspirantūrą. Tačiau po kiek laiko jis pranešė, kad dėl Telksnių šeimos nepatikimumo jis studijuoti aspirantūroje negali. Ieškant išeities buvo pasiūlyta vykti aspirantūrai į Sibirą, bet dėl KGB ten taip pat nebuvo leista studijuoti. Tačiau toks rektoriaus skatinimas mokslui užvedė Laimučio meilę mokslui visam gyvenimui.
Laimutis Telksnys dar būdamas studentu pradėjo dirbti, tai susidarius tokioms aplinkybėms jis nutarė toliau tęsti darbą Lietuvos valstybiniame projektavimo institute Kaune inžinieriumi. Pirmajame darbe Laimutis sparčiai kilo karjeros laiptais – vyresnysis inžinierius, vėliau – Elektrotechnikos sektoriaus vadovas. Darbo reikalais jam tekdavo dažnai lankytis Maskvoje. Toliau svajodamas apie mokslinę veiklą jis domėdavosi ir galimybe įstoti į aspirantūrą. Atradęs aspirantūros galimybę jis slaptai pateikė dokumentus, parašė referatą (Operatorinių metodų panaudojimas sistemų su elektroninėmis lempomis projektavimui), labai gerai išlaikė egzaminus ir 1957 m. tapo TSRS Mokslų akademijos Automatikos ir telemechanikos instituto Maskvoje aspirantu. Disertacijos vadovu buvo paskirtas vienas garsiausių tuo metu TSRS akademikų, statistinių metodų valdymo specialistas V. S. Pugačiovas.
1960 m. gegužės 19 d. Adolfas Laimutis Telksnys Maskvoje TSRS MA automatikos ir telemechanikos institute apsigynė kandidatinę disertaciją "Automatinio valdymo sistemų statistinė analizė elektroninio modeliavimo įrenginių pagalba" ir įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį.
Apgynęs kandidatinę disertaciją Laimutis Telksnys 1960 m. vasarą grįžo į Lietuvą, kur sutiko užimti Specialaus konstravimo biuro (SMSKB) prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos (VSMG) vyriausiojo inžinieriaus pareigas.
1960 m. gruodžio 25 d. vedė Mariją Simą Jūrą Sodnaitytę. 1962 m. susilaukė dukros Audros.
1965 m. spalio 1 d. Laimutis Telksnys įkalbėtas FMI direktoriaus pavaduotojo Vytauto Statulevičiaus perėjo dirbti į Fizikos ir matematikos institutą (FMI) (nuo 2018 m. Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas), kur tapo „Atpažinimo procesų sektorius“ vadovu (iki 2010 m.). Nuo tos datos visas Laimučio tolesnis gyvenimas buvo susijęs su darbu šiame institute.
Nuo 1967 m. iki 1993 m. buvo paskirtas Fizikos ir matematikos instituto (vėliau Matematikos ir kibernetikos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto) direktoriaus pavaduotoju.
1977 m. suteiktas profesoriaus vardas.
1994 m. tapo UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovu.
Nuo 1991 Lietuvos mokslų akademijos elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos pirmininkas.
Nuo 1991 m. iki 2008 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys.
Atsiminsime Jį kaip visada optimistišką draugiškai bendraujantį įžvalgų novatorių, sugebantį rasti sprendimus sudėtingiausiose situacijose, užkrečiantį ir kitus siekti, įgyvendinti pažangiausias mokslo, technologijų naujoves Lietuvoje.
Užuojauta artimiesiems...