2025 m. lapkričio 24 dieną prof. habil. dr. Adolfui Laimučiui Telksniui (1930-2022) būtų sukakę 95-eri. Profesorius garsėjo kaip visapusiška asmenybė: pradėjęs savo veiklą kaip lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, vėliau prisidėjo prie interneto ryšio Lietuvoje atsiradimo, išmaniosios širdies ritmo matavimo sistemos kūrimo, buvo lietuvių šnekos technologijų plėtros idėjinis lyderis, vizionierius, informacinės visuomenės plėtros strategijos ekspertas, informatikos humanitarams Lietuvoje pradininkas.
Prof. L. Telksnys prie savo darbo stalo DMSTI, Goštauto g. 12. 2017 m. kovas
Prof. L. Telksnys yra žinomas ir už mūsų šalies ribų. Jis vertinamas kaip ekspertas: buvo ES e. infrastruktūros plėtros grupės ekspertas, Europos Komisijos Ateities technologijų tyrimo instituto ekspertas informacinės visuomenės plėtros klausimais, Tarptautinės informacijos apdorojimo federacijos IFIP Teorinio ir praktinio modeliavimo grupės narys.
Dirbdamas su technologijomis, jomis domėdamasis ir visą gyvenimą paskyręs informatikai, prof. Laimutis Telksnys visada kitoje ryšio kanalo pusėje matė žmogų. Visada sakydavo, kad technologijos turi tarnauti žmogui, kad jas kurti reikia taip, kad patogu būtų ne kūrėjui, bet technologijas naudojančiajam. Kolegos ir visi pažinoję profesorių prisimena jo išskirtinį humoro jausmą, optimizmą ir iš toli girdimą, užkrečiantį juoką.
Prof. L. Telksnys prie savo darbo stalo VU DMSTI, Goštauto g. 12. 2017 m. kovas
Specialusis konstravimo biuras ir skaičiavimo mašinos
1960 m. vasarą grįžo į Lietuvą po mokslų Maskvoje, kur tapo Specialaus konstravimo biuro (SMSKB) prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos (VSMG) vyriausiuoju inžinieriumi. Jam buvo pažadėta, kad šiose pareigose jis galės užsiimti tolesne moksline veikla. Dirbdamas specialiajame konstravimo biure prisidėjo prie pirmųjų lietuviškų skaičiavimo mašinų sukūrimo.
1967 m. sausio 1 d. L. Telksnys paskiriamas Fizikos ir matematikos instituto (FMI) direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui (direktoriaus pavaduotojas – iki 1993 m.).
1979 m. Laimutis Telksnys paskiriamas Matematikos ir kibernetikos instituto (MKI) Skaičiavimo centro vadovu. Vadovaudamas skaičiavimo centrui, prisidėjo prie kitose šalyse sukurtos skaičiavimo technikos ir programinės įrangos tobulinimo.
Informeris vietoje laikrodžio
Plačiai nuskambėjusi ir iki šiol prisimenama profesoriaus „pranašystė“, kurią 1968 m. publikavo laikraštis „Tiesa“. Joje L. Telksnys prognozavo, kad po 50 metų mes turėsime nedidelius įrenginius - informerius, kuriais galėsime pasiekti milžiniškus informacijos kiekius. Dabar tai atrodo savaime suprantama, bet prieš beveik 60 metų prognozuoti interneto ryšio ir mobiliųjų įrenginių technologijų proveržį buvo labai drąsu ir tiems laikams – neįtikėtina.
Laikraščio „Tiesa“ 1968 m. sausio 1 d. straipsnis „Informeris vietoj laikrodžio“
Širdies ritmo matavimo tyrimai (1970–2020 m.)
Nuo 1970 m. beveik du dešimtmečius Matematikos ir informatikos instituto Atpažinimo procesų skyriuje, vadovaujant prof. L. Telksniui, dėmesys buvo sutelktas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būsenos analizei ir atpažinimui, pasitelkiant širdies ritmogramas. Šių tyrimų dėka buvo sukurta eilė kompiuterizuotų prietaisų ir sistemų.
1977 m. buvo sukurta „Širdies ritmogramų automatizuotos analizės sistema“ organizmo funkcinei būsenai vertinti.
1979 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo įdiegtas nuotolinis terminalas, 350 km ryšio linija sujungęs Palangą su Vilniumi. Palangoje dirbantys mokslininkai galėjo prisijungti prie kompiuterio, esančio Vilniuje ir atlikti savo skaičiavimus. Tuomet tai buvo laiką pralenkęs įvykis.
1981 m. sukurtoji programinė įranga širdies ir kraujagyslių sistemos būsenoms analizuoti buvo pripažinta geriausia tų metų Lietuvoje sukurta įranga. Aštuntame dešimtmetyje procesų analizės ir atpažinimo tyrimų rezultatai buvo naudojami bendradarbiaujant su tuometinės Vokietijos demokratinės respublikos Erfurto medicinos akademija, vykdant bendrus darbus „Kompiuterinė širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimo procesų analizė atsitiktinių procesų atpažinimo metodais“.
Atpažinimo procesų skyriaus tyrimų rezultatai taip pat buvo naudojami širdies ritmo, kraujospūdžio ir kvėpavimo procesų analizės darbuose, juos aptariant su Čekoslovakijos, Vengrijos, Vokietijos Demokratinės Respublikos specialistais.
Interneto pradžia Lietuvoje
1991 m. akademikas L. Telksnys užmezgė ryšį su Oslo universitetu ir ėmėsi organizuoti palydovinio ryšio kanalą Lietuvai. Per tris mėnesius sugebėta pusiau legaliai atgabenti į Lietuvą tam reikalui tinkamą techniką ir 1991 m. spalio 10 d. Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis šalyje nepriklausomas, per palydovinį ryšį veikiantis interneto kanalas. Prof. L. Telksnio pastangomis pavyko iškovoti Lietuvai LT domeno vardą. Be to, pirmasis registruotas .lt domenas buvo mii.lt, kurį 1993 m. vasario 26 d. įkūrė tuometinis Matematikos ir informatikos institutas (dabar VU Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas). Profesorius dažnai prisistatydavo kaip prof. LT ir juokaudavo, kad lietuviškuose adresuose yra užkoduoti jo inicialai.
Vėliau L. Telksnys ėmėsi organizuoti Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklą LITNET, kuris apjungė į vieną sistemą visus aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų tinklus; LITNET buvo priimtas į bendrą Europos gigabitinį akademinį kompiuterių tinklą GEANT. Daug metų jis vadovavo LITNET valdybai.
UNESCO katedra „Informatika humanitarams“
1994 m. prof. Laimutis Telksnys tampa UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovu. Tuo metu idėja, kad kompiuterius pilnavertiškai gali naudoti ne tik informatikai, bet ir humanitarai, buvo labai inovatyvi. Šioje katedroje, veikusioje Matematikos ir informatikos institute (dabar VU DMSTI), buvo rengiama mokymo medžiaga, kompiuterinio raštingumo mokomi filologai, istorikai, etnologai ir kitų humanitarinių specialybių atstovai.
Taip pat buvo daug dirbama su lietuvių kalbos ir kultūrinio paveldo skaitmeninimu: į skaitmeninę terpę perkeliami garso įrašai iš filologų ekspedicijų, kuriamos Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą pristatančios interneto svetainės, kompaktiniai diskai.
Projektas RAIN 2005-2008
2002 m. L. Telksnys kartu su bendraminčiais inicijavo projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimo ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis sparčiuoju interneto ryšiu. Projektas labai sunkiai ir lėtai skynėsi kelią Lietuvos valdžios institucijose. Kaimo žmonės nebuvo laikomi potencialiais sparčiojo interneto vartotojais, skeptiškai į tokius projektus žiūrėjo ir daugelis kitų Europos valstybių internetinio ryšio specialistų. Tik dėl L. Telksnio lyderystės šis projektas pradėtas įgyvendinti ir jau po pirmo etapo (2005–2008 m.) tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms, o kartu prisidėjo prie to, kad Lietuva taptų viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių sparčiojo interneto srityje. Pasibaigus pirmajam RAIN projektui, L. Telksnys ir toliau aktyviai skatino kurti naujus projektus, pratęsiančius kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio interneto tinklo plėtrą (RAIN-2 ir RAIN-3).
Šių projektų įgyvendinimas taip pat tapo stimulu ir parama kitiems projektams, susietiems su informacinių technologijų panaudojimu įvairiose srityse, tokiose, kaip švietimas, viešasis administravimas, e-sveikata, interneto viešosios prieigos suteikimas gyventojams.
Vienas iš tokių išskirtinių projektų, padariusių didelę įtaką Lietuvos gyventojams, buvo Bilo ir Melindos Geitsų fondo inicijuotas ir didžiąja dalimi finansiškai paremtas Lietuvos bibliotekų modernizavimo projektas „Bibliotekos pažangai“. Panaudojant plačiajuosčio tinklo RAIN infrastruktūrą, 2008–2013 m. buvo iš esmės sustiprinti visų Lietuvos 1276 viešųjų bibliotekų, filialų ir padalinių techniniai pajėgumai ir gyventojų galimybės jomis naudotis. Įgyvendinus projektą, kurio metu taip pat buvo žymiai sustiprintos visų 2000 bibliotekininkų kompetencijos, Lietuvos viešosios bibliotekos tapo pagrindine jėga mokant ir konsultuojant gyventojus naudotis informacinėmis technologijomis.
Projektai LIEPA ir LIEPA-2 (2013-2020)
Prof. L. Telksnys yra ir projektų LIEPA ir LIEPA-2 iniciatorius. Įgyvendinant šiuos projektus buvo sukurti lietuvių šnekos garsynai, atpažinimo ir sintezės varikliai, paslaugos vartotojams, veikiančios asmeniniuose kompiuteriuose, ir varikliai bei paslaugos, skirtos mobiliesiems įrenginiams: išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir robotams humanoidams. Projekto LIEPA-2 vykdymo metu sukurti pirmieji pasaulyje lietuviškai kalbantys robotai-humanoidai Liepa ir Ąžuolas.
Profesorius dar spėjo prisidėti prie projekto LIEPA-3 rengimo, deja, jo pradžios nebesulaukė. Kolegos tęsia profesoriaus darbus, projektas LIEPA-3 bus baigtas 2026 m. balandžio mėn.
Projekto LIEPA baigiamasis renginys 2015-11-10
Naujasis knygnešys
2014 m. už darbus informacinės visuomenės plėtros srityje prof. L. Telksnys buvo apdovanotas konkurse „Naujasis knygnešys“.
Prof. L. Telksnys su „Naujojo knygnešio“ apdovanojimu savo kabinete VU DMSTI, Goštauto g. 12
Mokslinė veikla
Svarbiausi moksliniai darbai iš informatikos, robotikos. 1968 m. kartu su kitais suprojektavo optinį rašto ženklų skaitymo įrenginį „Rūta 701“. Sukūrė originalią nestacionarių atsitiktinių procesų atpažinimo teoriją ir konstruktyvius metodus. Lietuvos informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN, Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET kūrėjas. Tyrė informacinių technologijų panaudojimo lietuvių kalbos ir kultūros reikmėms problemas, sprendė lietuvių kalba valdomų paslaugų kūrimo ir jų plėtros klausimus. Paskelbė daugiau kaip 180 mokslinių straipsnių, yra 6 išradimų autorius.
Apdovanojimai
LSSR valstybinės premijos (1968, su kitais; 1980), Lietuvos mokslo premija (2008, su kitais).
Profesorius apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2001). 1998 m. jam suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro vardas. 2019 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi jį apdovanojo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Tais pačiais metais Vytauto Didžiojo universitetas, minėdamas universiteto atkūrimo trisdešimtmečio sukaktį, už nuopelnus atkuriant ir stiprinant universitetą, apdovanojo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto prof. habil. dr. Adolfą Laimutį Telksnį aukso medaliu.
Atminimo ženklai
2023 m. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose atidengtas atminimo suolelis prof. Laimučiui Telksniui.
Prof. Laimučio Telksnio suolelis VU Botanikos sode Kairėnuose
2018 m. prie senojo Matematikos ir informatikos instituto pastato prof. L. Telksnys kartu su projekto LIEPA-2 kolegoms pasodino liepaitę. 2025 m. liepaitė persodinta į Vilniaus universiteto Botanikos sodą Kairėnuose ir tapo pirmuoju medeliu Botanikos sodo kuriamoje Mecenatų giraitėje.
Prof. Laimučio Telksnio liepaitė VU Botanikos sode Kairėnuose, į minėjimą susirinkę kolegos, tęsiantys Profesoriaus darbus projekte LIEPA-3, 2025-05-23
Išsamią prof. Laimučio Telksnio biografiją galima rasti internetinėje enciklopedijoje „Lietuvai ir pasauliui“.