LTU Patekote į pirmąjį lietuvišką domeną. Daugiau informacijos

 jucys n w300x4351904–1974

 

Akademikas Adolfas Jucys – fizikas teoretikas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos mokslininkų ir mokslo organizatorių, įėjo į atomo fizikos istoriją kaip vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų, sukūrė vieną iš gausiausių ir žinomiausių mokslinių mokyklų Lietuvoje. Jo rūpesčiu dar 1962  m. buvo įkurtas Lietuvoje skaičiavimo centras.

Adolfas Jucys gimė 1904 m. rugsėjo 12 d. Klausgalvų Medsėdžiuose (Kretingos raj.) valstiečių šeimoje, buvo keturioliktas iš penkiolikos gausios šeimos vaikų.

1927 m., baigęs Plungės gimnaziją, A. Jucys studijavo, o 1933–1940 m. dirbo Kauno universiteto Matematikos-gamtos fakultete. 1931 m. baigęs studijas, susidomėjo kvantinės mechanikos problemų sprendimo metodais. Po stažuočių Anglijoje (1938 ir 1939–1940 m.) Mančesterio ir Kembridžo universitetuose, dirbo Vilniaus universitete: 1940–1943 m. – vyr. asistento, adjunkto, docento pareigose, 1944–1971 m. VU Teorinės fizikos katedros vedėjas.

1941 m. apgynė daktaro disertaciją, jam buvo suteikats daktaro laipsnis. 1945 m. TSRS aukščiausiosios atestacijos komisija pripažino jį tuo metu galiojusiu fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsniu ir suteikė docento vardą. 1951 m. pabaigoje Leningrado valstybiniame universitete A. Jucys apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją, 1953 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Tuo pat metu A. Jucys dirbo didelį mokslo organizacinį darbą: 1947–1948 m. – Vilniaus pedagoginio instituto direktorius, 1952–1953 m. – MA Fizikos-technikos instituto Fizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus vedėjas, 1953–1963 m. – MA Geologijos, chemijos ir technikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius, 1956–1963 m. – MA Fizikos ir matematikos instituto (FMI) direktorius, nuo 1963 m. – MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiko sekretoriaus pavaduotojas, nuo 1967 m. – FMI Kvantmechaninių skaičiavimų sektoriaus vadovas.

A. Jucio mokslo darbai sulaukė dižiulio pripažinimo. Jo monografija, parašyta kartu su mokiniais J. Levinsonu ir V. Vanagu, sulaukė trijų leidimų anglų kalba plačiai naudojama iki šiol, o 1939 m. anglų kalba paskelbtas straipsnis tebėra aktualus ir po pusės amžiaus. Eidamas atsakingas Lietuvos mokslų akademijos skyriaus akademiko sekretoriaus, LTSR švietimo liaudies komisariato Aukštųjų mokyklų valdybos viršininko ir kitas pareigas, daug prisidėjo ne tik prie fizikos, bet ir prie kitų mokslų, mokslo darbų leidybos sparčios plėtros Lietuvoje. Jo iniciatyva 1962 m. pradėtas leisti „Lietuvos fizikos rinkinys“ leidžiamas iki šiol.

besm2 su inz630x400Akademikai V.Statulevičius (sėdi kairėje) ir A.Jucys (sėdi dešinėje) su pirmaisiais BESM-2 inžinieriais ir vartotojais (stovi iš kairės: K.Žukauskas, R.Rakauskas, J.Petkevičius, A.Maskoliūnas, J.Glambockis, K.Stankūnas) išjungiant BESM-2, 1971 m.

Sunku būtų pervertinti akademiko A. Jucio įndėlį į Lietuvos kompiuterizavimą. Dar stažuočių Anglijos universitetuose netu A. Jucys susidūrė su skaičiavimo technikos taikymu atomo teorijos problemoms spręsti. A. Jucio mokslinių tyrimų objektas buvo daugiaelektronininai atomai. Šiems tyrimams buvo reikalingi sudėtingų integro-diferencialinių Hartree–Foko lygčių sprendimai. Tais laikais šios lygtys buvo sprendžiamos artutiniais skaitmeniniais metodais, panaudojant mechaninius ir elektromechaninius aritmometrus, o vienos lygčių sistemos sprendimas trukdavo keletą mėnesių. Todėl idėja tuose tyrimuos naudoti elektronines skaičiavimo mašinas ir iš esmės sutrumpinti minėtų lygčių sprendimo laiką A. Juciui atrodė labai patraukli. Tačiau antrasis pasaulinis karas, Lietuvos okupacija ir egzistavęs požiūris, kad kibernetika ir viskas, kas su ja susiję, yra psiaudomokslas, šios idėjos realizavimą atdėjo dešimtmečiams.

Tik po 1950-ųjų, kai kibernetika buvo „legalizuota“, nuo 1955 metų akademikas A. Jucys ėmė ieškoti tokių mokslo įstaigų, kurios galėtų paruošti mūsų respublikos žmones dirbti kompiuterių mokslo srityse. O 1956 m., kai A. Jucys tapo Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi, atsirado realios galimybės įgyvendinti kompiuterizavimo idėją. Jį palaikė dabartiniai akademikai ir matematikos mokslo vadovai J. Kubilius ir V. Statulevičius, tuo metu buvę dar jauni, tik fizikos-matematikos kandidatų lapsnius turėję matematikai. Jie taip pat rėmė ir kitų organizacijų pastangas naudoti skaičiavimo techniką.

Bendradarbiaujant su Rusijos mokslo centrais, buvo ruošiami specialistai, užsakyta pirmoji skaičiavimo mašina BESM-2, statomas Skaičiavimo centro pastatas, kuriama galinti efektyviai skaičiavimus aptarnauti struktūra. 1962 m. liepos 18 d. dar nebaigtame įrengti pastate pradėjo veikti pirmasis Lietvoje Skaičiavimo centras, aprūpintas elektronine skaičiavimo mašina ESM BESM-2M. Tų dienų technikos lygio požiūriu tai buvo gana galinga mašina, neturėjusi sau lygių Respublikoje. Greta mokslinių problemų ja buvo sprendžiama daug taikomųjų uždavinių, kurių per 9 šios mašinos eksploatavimo metus buvo išspręsta gana daug.

A. Jucio mokslinės ir organizacinės veiklos rezultatai sulaukė aukštų įvertinimų: 1962 m. A. Juciui suteiktas LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas, 1964 m. šešiasdešimtmečio proga apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu.

Adiolfas Jucys mirė 1974 m. vasario 4 d. Vilniuje, palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

 


 

Paruošė V. Dragūnienė

Pristatymas paruoštas remiantis:

  • Knyga „Akademikas Adolfas Jucys. Gyvenimas, darbai. Bibliografija“, iš serijos „Lietuvos mokslas“, 47 kn. Vilnius: 2004, 400 p.
  • K. Žukauskas. Kompiuterizacijos aušra Lietuvos mokslų akademijoje.
  • L. Telksnys, A. Žilinskas. Kompiuteriai Lietuvoje (anglų k.). IEEE Annals of the History of Computing, IEEE, v. 21, Nr. 3, 1999, 31–37 p.

 

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos