|
Matematikos ir informatikos instituto istorija: datos, faktai, žmonės, komentarai
FMI iki pirmojo reorganizavimo
(1956-1966)
1956 m. spalio 1 d.
Įkurtas Fizikos ir matematikos institutas - FMI (direktorius - akademikas Adolfas Jucys, dir. pavaduotojas mokslo reikalams - dr. Jonas Kubilius, dir. pavaduotojas ūkio reikalams - Petras Česnulevičius)
|
Akad. Adolfas Jucys P.Česnulevičius
|
1956 m. spalio 1 d.
Įkurtas Matematikos sektorius (MS). Sektoriaus vadovu tapo dr. Jonas Kubilius.
Tuo pat metu J. Kubilius ėjo ir direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams pareigas.
Be vadovo sektoriuje dirbo 3 matematikai: jaunesnysis mokslinis bendradarbis L. Gabrelijanas, vyr. laborantė R. Merkytė ir aspirantas R. Uždavinys.
1958 m. akad. J. Kubilius, paskirtas VU rektoriumi, dar vadovavo ir MS, tačiau vėliau vadovavimą Matematikos sektoriui perdavė dr. Vytautui Statulevičiui.
1960 m. spalio 17 d Matematikos sektoriaus (MS) vadovu tapo dr. Vytautas Statulevičius. |
Dr. V.Statulevičius
|
1965 m. vasario 9 d. MS pavadintas Tikimybių teorijos sektoriumi (TTS). Jo vadovu ir toliau liko prof. V.Statulevičius.
Taip buvo siekiama geriau atspindėti 1956 m. įkurto Matematikos sektoriaus vykdomų mokslinių tyrimų kryptis, nes naujuosiuose matematiniuose padaliniuose - Skaičiavimo matematikos sektoriuje (SkMS, įkurtas 1962 m.) ir Matematinės logikos ir programavimo sektoriuje (MLPS, nuo 1964 m. pakeitusiame tematiką), - intensyviai vystėsi ir kitos matematikos mokslo kryptys. Nuo 2004 m. sausio 2 d. Tikimybių teorijos skyriui vadovavo habil. dr. Vidmantas Bentkus. |
Habil.dr. V.Bentkus
|
2007 m. kovo 21 d., Tikimybių teorijos skyrių sujungus su Taikomosios statistikos skyriumi, skyriaus pavadinimas pakeistas dar kartą. Nuo šiol tai - Tykimybių teorijos ir statistikos skyrius. Skyriui vadovavo habil. dr. Vidmantas Bentkus. Jam staiga mirus, nuo 2010 m. birželio 2 d. iki konkurso pareigoms užimti skyriaus vadovo pareigas laikinai eina habil. dr. prof. Jonas Sunklodas.
1958 m. liepa
Prof. J. Kubilius pagrindė naują matematikos kryptį - tikimybinę skaičių teoriją, yra tikimybių teorijos ir skaičių teorijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas. Svarbiausias tikimybinės skaičių teorijos ciklo darbas - "Tikimybių metodai skaičių teorijoje" - pirmoji Lietuvos istorijoje matematikos monografija. Už šią monografiją bei kitus tikimybinės skaičių teorijos mokslinių darbų ciklo darbus 1958 m. prof. J. Kubiliui ir buvo paskirta Lietuvos valstybinė mokslo premija.
| 
|
1961 m.
Žurnalo vyriausieji redaktoriai: prof. Petras Katilius (1961-1989), prof. Jonas Kubilius (1989-2005). Nuo 2005 m. liepos vyriausiasis redaktorius prof. Mifodijus Sapagovas, prof. J. Kubilius - garbės redaktorius, prof. Alfredas Račkauskas - tvarkantysis redaktorius. |   |
1973 m. žurnalas pradėtas versti į anglų kalbą ir perspausdinamas JAV.
2008 m. žurnalas "Lietuvos matematikos rinkinys" reorganizuotas į žurnalą " Lithuanian Mathematical Journal", leidžiamą anglų kalba ir spausdinamą užsienyje (Springer) bei žurnalą "Lietuvos matematikos rinkinys. Lietuvos matematikų darugijos darbai". Taupymo sumetimais pastarasis spausdinamas mažu tiražu, tačiau leidžiama ir jo elektroninė versija. |
|
1961 m. vasaris
Pradėtas statyti Skaičiavimo centro (SC) pastatas, Lentpjūvių g. 7 (dabar A. Goštauto 12), Vilniuje.
Akademikas A.Jucys tuo metu tobulino statistinius metodus, aprašančius elektronų judėjimą atomuose. Jiems buvo reikalingi sudėtingų integro-diferencialinių Hartree-Foko lygčių sprendimai. Lygtys buvo sprendžiamos artutiniais skaitmeniniais metodais, panaudojant mechaninius ir elektromechaninius aritmometrus, o vienos lygčių sistemos sprendimas trukdavo keletą mėnesių.
|
Skaičiavimo centro pastatas
Lentpjūvių g. 7 Vilniuje
|
Naudojant elektronines skaičiavimo mašinas, buvo galima iš esmės sutrumpinti tų lygčių sprendimo laiką. Todėl Fizikos ir matematikos instituto direktorius akademikas A.Jucys labai rūpinosi skaičiavimo technikos įsigijimu ir naudojimu, buvo aktyviai ruošiamasi elektroninės skaičiavimo mašinos įsigyjimui.
Pastatas užbaigtas 1964 m., jau eksplotuojant pirmąją skaičiavimo mašiną.
1994 m. pastatas buvo išnuomotas firmai MODERA, o vėliau Švietimo ir mokslo ministerija (be MII žinios) pastatą pardavė.
1961 m. gegužės 1 d.
Įkurta Elektroninių skaičiavimo mašinų laboratorija (ESML). Jos vadovu paskirtas dr. Kostas Žukauskas.
Nuo 1955 metų akademikas A. Jucys ėmė ieškoti mokslo įstaigų, kurios galėtų paruošti Lietuvai specialistus dirbti kompiuterių mokslo ir eksploatavimo srityse. 1957 metų pavasarį ilgalaikėms stažuotėms į SSSR MA Skaičiavimo centrą išvyko fizikai-teoretikai J. Glembockis ir K. Žukauskas. Pirmasis studijavo programavimo pagrindus ir mokėsi spręsti kvantinės atomo teorijos uždavinius. Antrasis studijavo elektroninių skaičiavimo mašinų konstrukciją.
|
Dr. K. Žukauskas J. Petkevičius
|
Vėliau SSSR MA Tiksliosios mechanikos ir skaičiavimo technikos institute K. Žukauskas studijavo mašinos "BESM" konstrukciją, o Maskvos Inžinerinės fizikos institute išnagrinėjo specializuoto keitiklio analogas-kodas konstrukciją. Vėliau šios žinios buvo panaudotos konstruojant analogas-kodas keitiklį Lietuvos Mokslų akademijos elektroninei skaičiavimo mašinai "BESM-2M".
1964 m. liepos 1 d., įkūrus Techninės kibernetikos sektorių (vad. dr. K. Žukauskas), ESML vadovu paskiriamas Jonas Petkevičius.
1967 m. sausio 1 d. ESML vadovu paskiriamas Vytautas Liesis. Šį pasikeitimą lėmė J. Petkevičiaus paskyrimas naujos Perforacinių skaičiavimo mašinų laboratorijos (PML) vadovu.
1969 m. gegužės 5 d. ESML vadovu paskiriamas dr. Boleslovas Binkauskas. V. Liesis tampa mašiną BESM-2M aptarnaujančios grupės viršininku.
1990 m. birželio 15 d. ESML panaikinta. Jos pagrindu sukurta elektronikos grupė, kuri 2003 m. sausio 5 d. reorganizuota į Kompiuterių tinklų laboratoriją. |
V. Liesis Dr. B. Binkauskas
|
1962 m. liepos 14 d.
Paleista pirmoji FMI elektroninė skaičiavimo mašina BESM-2M.
Ši ESM turėjo 2047 žodžių po 39 bitus RAM atmintį; du magnetinius būgnus (MB) po 12290 žodžių ir 2 magnetinių juostų (MJ) įrenginius, talpinančius po 131000 žodžių. Kompiuterį sudarė apie 3000 elektroninių lempų ir 10000 diodų, naudojo 43 kW elektros energijos.
1971 m. pavasarį BESM-2M buvo išjungta.
|
Elektroninė Skaičiavimo mašina
BESM-2M
|
1962 m. spalio 1 d.Įkurtas Skaičiavimo matematikos sektorius (SkMS). Sektoriaus vadovu tapo dr. Vilius Matulis.
Skaičiavimo matematikos sektoriaus įkūrimas atspindėjo naują kokybinį šuolį FMI, o drauge ir visos Lietuvos MA istorijoje: skaičiavimo technikos mokslo (dabar - informatikos) tyrimų pradžią. Pirmoji sektorius užduotis buvo ruošti programinės įrangos specialistus ir rūpintis ESM programine įranga.
1964 m. liepos 1 d. nuo SkMS atskirtas Matematinės logikos ir programavimo sektorius, kuriam ėmė vadovauti dr. Vilius Matulis. SkMS vadovu tapo dr. Eduardas Vilkas.
|
Dr. V.Matulis
|
1962 m. gruodžio 6 d.
Jis toliau ėjo ir Matematikos sektoriaus vadovo pareigas.
1963 m. spalio 10 d.
|
Akademikas J.Požela
|
1964 m. liepos 1 d.
Įkurtas Techninės kibernetikos sektorius (TKS; vad. dr. K. Žukauskas).
Skaičiavimo technikos eksploatacija parodė, kad Institute reikia organizuoti naujus padalinius, kurie galėtų spręsti kylančius elektroninių skaičiavimo mašinų eksploatacijos, patikimumo, programų paruošimo, uždavinių sprendimo klausimus.
1977 m. gruodžio 1 d. TKS pavadinimas pakeistas į Patikimumo teorijos sektorių (PTS). Vadovas - K. Žukauskas
1986 m. kovo 3 d. PTS reorganizuotas į Vaizdų analizės laboratoriją (VAL) Atpažinimo procesų skyriaus (APS) sudėtyje (laboratorijos vadovas - K.Žukauskas) su Signalų apdorojimo techninių priemonių grupe (grupės vadovas - Algimantas Kilna). Nuo 1988 m. vasario 1 d. grupė pertvarkyta į savarankišką grupę Atpažinimo procesų skyriaus sudėtyje.
1993 m. sausio 5 d. laboratorija panaikinta.
| 
Patikimumo sektoriaus
darbuotojai
|
1964 m. liepos 1 d.
Įkurtas Matematinės logikos ir programavimo sektorius (MLPS), atskiriant jį nuo SkMS. MLPS vadovu tapo dr. V. Matulis.
1967 m. sausio 1 d. Matematinės logikos ir programavimo sektoriaus pavadinimas pakeistas į Matematinės logikos ir algoritmų teorijos sektorių (MLATS). Vadovu liko V.Matulis.
Programavimo ir uždavinių sprendimo darbus perkėlus į MLATS, naujasis pavadinimas geriau atspindėjo sektoriuje vykdomų tyrimų kryptį.
1964 m. liepos 1 d.
Skaičiavimo matematikos sektoriaus (SKMS) vadovu paskirtas dr. Eduardas Vilkas.
Tai lėmė SkMS reorganizavimas: iš SkMS buvo atskirta darbuotojų grupė, dirbusi matematinės logikos ir algoritmų bei programavimo teorijos kryptyse ir sukurtas naujas - Matematinės logikos ir programavimo sektorius (MLPS), kurio vadovu tapo dr. V.Matulis. Likusiai SkMS daliai, prijungus grupę darbuotojų, dirbusių lošimų teorijos srityje, ėmė vadovauti dr. E.Vilkas. |
Dr. E. Vilkas
|
1965 m. pavasaris
Baigtas statyti FMI pastatas K.Požėlos g. 54 (dabar A.Goštauto g. 12) Vilniuje.
|
FMI pastatas A.Goštauto g. 12 Vilniuje
|
1965 m. spalio 1 d.
Tuo metu vis ryškėjo būtinumas Lietuvos mokslui nelikti nuošalyje nuo audringai pasaulyje besivystančio valdymo problemų mokslo, pradėti sistemingus kibernetikos problemų tyrimus. Tos šių tyrimų užuomazgos, kurios buvo susiformavusios Institute, susijusios su skaičiavimo technikos patikimumo klausimais, jau buvo nepakankamos. Todėl į Institutą pakviečiamas Vilniaus Skaičiavimo mašinų gamyklos ved. konstruktorius dr. Laimutis Telksnys. Kartu su juo iš "Sigmos" Specialaus konstravimo biuro perėjo ir grupė darbuotojų. Jie ir sudarė naujojo sektoriaus pagrindą.
Nuo to laiko FMI šalia matematikos ir fizikos krypčių mokslų pradeda sparčiai vystytis ir trečiosios krypties - kibernetikos - moksliniai tyrimai.
|
Dr. L. Telksnys
|
1966 m.
FMI suteikta pirma kategorija.
Tai reiškė savotišką institute vykdomų darbų pripažinimą ir suteikė platesnes galimybes tolesniam vystymuisi.
1966 m. ruduo
FMI pavesta tvarkyti Respublikinio Algoritmų ir programų fondo BESM tipo ESM skyrių.
Tuo metu buvo kuriama vieninga SSSR struktūra - Valstybinis algoritmų ir programų fondas (VAPF), turintis tikslą kaupti sukurtas šalyje programas ir algoritmus bei palengvinti ir pagreitinti visų skaičiavimo centrų aprūpinimą programine įranga, kurios labai trūko šalyje smarkiai besivystant skaičiavimo technikai.
VAPF sudarė teritoriniai-respublikiniai, žinybiniai (pvz., Mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų) bei specializuoti (pvz., ESM valdymo programų) algoritmų ir programų fondo skyriai.
1966 m. lapkričio 23 d.
Lietuvos mokslų akademijos Prazidiumas priima nutarimą dėl Fizikos ir matematikos instiuto reorganizavimo.
Tai - pirmasis instituto reorganizavimas.
FMI fizikinio profilio tyrimuose ryškiai išsiskirė eksperimentinė puslaidininkių fizikos kryptis, kurioje tuometinio Instituto direktoriaus, J. Požėlos talento ir organizacinių pastangų dėka išaugo originali mokykla, turinti svarių mokslinių laimėjimų ir gerai paruoštų mokslinių kadrų. Todėl puslaidininkių fizikos padalinių bazėje buvo suformuotas naujas institutas (PFI). Jo direktoriumi paskirtas dr. J. Požėla. Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi tapo V. Statulevičius.
*********
Perėjimas į kitus
MII istorijos puslapius:
|
|
|
|
Atnaujinta 2010 m. rugsėjo 2 d.
|
ENGLISH
© VU Matematikos ir informatikos institutas, 2003 - 2013