1. Bendroji dalis

2. Priėmimas į doktorantūrą

3. Mokslinis vadovavimas doktorantams

4. Doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programa

5. Doktoranto egzaminavimas ir atestavimas

6. Disertacijos rengimas ir svarstymas

7. Eksterno prašymo leisti ginti daktaro disertaciją nagrinėjimas

8. Stipendijų doktorantams mokėjimo tvarka (Priedas: MII Tarybos 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 4-2)

9. Dėl doktorantūros studijų sėkmingos pabaigos ir disertacijų gynimo instituto lėšomis (Priedas: MII Tarybos 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 4-1)

1. Matematikos ir informatikos instituto doktorantūros reglamentas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 908 patvirtintą "Doktorantūros nuostatų" (toliau vadinama - Doktorantūros nuostatai) redakciją.

2. Šis reglamentas nustato doktorantūros teisės įgijimo, doktorantūros studijų, doktoranto mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo ir svarstymo tvarką Matematikos ir informatikos institute (toliau vadinama - institutas) atitinkamose mokslo kryptyse ar šakose, jeigu tokią teisę kartu su universitetu suteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Doktorantūros teisę institutas gali įgyti kartu su universitetu. Teisės įgijimą inicijuoja instituto taryba ir universiteto, su kuriuo siekiama bendra doktorantūros teisė, senatas, jeigu į tokią teisę, reglamentuojamą Doktorantūros nuostatų 4 ir 7 punktuose, institutas ir universitetas gali pretenduoti.

4. Instituto tarybai ir universiteto senatui pritarus, Lietuvos mokslo tarybai teikiamas prašymas doktorantūros teisei gauti Doktorantūros nuostatuose nustatyta tvarka.

5. Įgijus doktorantūros teisę, instituto taryba ir universiteto senatas bendru nutarimu iš abiejų institucijų mokslininkų paritetiniais pagrindais sudaro jungtinę mokslo krypties doktorantūros komisiją (toliau vadinama - jungtinė komisija), kurią tvirtina abiejų institucijų vadovai: instituto direktorius ir universiteto rektorius. Jos sudėtyje iš abiejų institucijų turi būti ne mažiau kaip po du doktorantūros mokslo krypties mokslininkus.

6. Jungtinė komisija:

6.1. prižiūri Doktorantūros nuostatų ir abiejų institucijų Doktorantūros reglamentų laikymąsi;

6.2. tvirtina doktorantų studijų ir mokslo tyrimų programas, nustato, kuria kalba bus rašoma disertacija;

6.3. tvirtina adresatų, kuriems siunčiama disertacijos santrauka, sąrašą;

6.4. teikia universiteto rektoriui tvirtinti mokslo krypties tarybos sudėtį ir jos pirmininką bei oficialiuosius oponentus disertacijai ginti, numato, kuria kalba bus ginama disertacija;

7. Veiksmus, kuriems nereikia derinimo su universitetu, atlieka instituto tarybos patvirtinta doktorantūros komisija. Į doktorantūros komisijos sudėtį įeina visi jungtinės komisijos nariai, atstovaujantys institutui.

8. Doktorantūros komisija:

8.1. vykdo priėmimą į doktorantūrą;

8.2. teikia instituto tarybai tvirtinti doktoranto vadovo ir konsultantų kandidatūras;

8.3. kasmet atestuoja doktorantus;

8.4 teikia instituto tarybai išvadas dėl doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų;

8.5. aprobuoja doktorantų studijų ir mokslinių tyrimų programą ir teikia ją tvirtinti jungtinei komisijai;

8.6. parengia adresatų, kuriems siunčiama disertacijos santrauka, sąrašą ir teikia ją tvirtinti jungtinei komisijai;

8.7. organizuoja disertacijos svarstymą ir teikia išvadas dėl jos parengtumo.

9. Doktorantūros komisija gali būti ta pati kelioms doktorantūros kryptims. Mokslo krypties (krypčių) doktorantūros komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 5 tos krypties (krypčių) mokslininkų. Visais atvejais ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių turi atitikti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo kvalifikacinius reikalavimus. Jeigu komisija apima kelias mokslo kryptis, kiekvienai iš jų turi atstovauti ne mažiau kaip du mokslininkai (iš jų bent vienas atitinkantis profesoriaus arba vyriausiojo mokslo darbuotojo kvalifikacinius reikalavimus).

10. Organizuoti ir kontroliuoti doktorantūros procesą doktorantūros komisijai padeda instituto Informatikos ar Matematikos katedra (priklausomai nuo doktorantūros krypties). Doktorantūros kryptį (kryptis) kuruojanti katedra:

10.1. rengia priėmimo į doktorantūrą planus ir teikia juos tvirtinti instituto tarybai;

10.2. organizuoja kartu su doktorantūros komisija priėmimą į doktorantūrą;

10.3. aprobuoja studijuojamų doktorantūroje dalykų programas, numato galimus šių dalykų dėstytojus ar konsultantus;

10.4. organizuoja doktorantų atsiskaitymą (konferencijos forma) už studijas ir mokslinius tyrimus ir doktorantų atestavimą;

10.5. parengia (po eilinės doktorantų atestacijos) instituto tarybai išvadas apie kuruojamos doktorantūros krypties studijų ir mokslinių tyrimų padėtį;

10.6. tvarko kuruojamos krypties doktorantūros dokumentaciją.

11. Doktorantūros trukmė - 4 metai, jei instituto taryba nenustato trumpesnės trukmės.

12. Daktaro disertacija ginama ir mokslo laipsnis suteikiamas prie universiteto veikiančioje mokslo krypties taryboje (toliau vadinama - taryba disertacijai ginti), kuri sudaroma konkrečiai disertacijai ginti po to, kai jungtinė komisija konstatuoja, kad disertacija yra užbaigta, ir rekomenduoja ją ginti. Jungtinės komisijos teikimu tarybos disertacijai ginti sudėtį ir jos pirmininką tvirtina universiteto rektorius.

13. Institute, greta dieninės doktorantūros, gali būti ir neakivaizdinė doktorantūra.

14. Taryba disertacijai ginti savo darbą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos mokslo tarybos nutarimu patvirtintu mokslo krypties tarybos daktaro disertacijai ginti reglamentu.

15. Lėšos instituto doktorantų stipendijoms, doktorantų mokslinių vadovų bei konsultantų darbui apmokėti ir socialiniam draudimui, doktorantų moksliniams tyrimams (esant galimybei - doktorantų moksliniams straipsniams publikuoti tarptautiniuose leidiniuose), disertacijai ir jos santraukai padauginti numatomos instituto išlaidų sąmatose.

16. Priėmimo į doktorantūrą kvotas kasmet planuoja instituto taryba ir teikia jas tvirtinti Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai. Atskirai numatomas vietų skaičius dieninėje ir neakivaizdinėje doktorantūroje.

17. Priėmimo į doktorantūrą konkursą skelbia instituto direktorius.

18. Prašymą dalyvauti doktorantūros konkurse pretendentas pateikia instituto direktoriaus vardu. Kartu su prašymu jis dar pateikia:

18.1. magistro arba vienpakopio aukštojo mokslo baigimo diplomo bei jo priedo originalus ir kopijas (originalai grąžinami iš karto);

18.2. dviejų mokslininkų rekomendacijas;

18.3. gyvenimo aprašymą;

18.4. mokslo darbų sąrašą ir darbų atspaudus arba mokslinį referatą, kurio temą gali pasiūlyti atitinkamas instituto mokslinis padalinys;

18.5. tris fotonuotraukas dokumentams;

18.6. kitus skelbime apie priėmimą į doktorantūrą nurodytus dokumentus.

19. Priėmimo į doktorantūrą konkursas institute vyksta rugsėjo mėnesį, jeigu instituto taryba nenustato kitaip. Konkursą organizuoja doktorantūros kryptį kuruojanti katedra ir vykdo jį kartu su doktorantūros komisija. Pretendento žinioms patikrinti gali būti organizuojamas egzaminas. Tokiu atveju jam suteikiamas laikas egzaminui pasiruošti ir pateikiama dalyko, iš kurio egzaminuojama, programa.

20. Sprendimą dėl priėmimo į doktorantūrą priima doktorantūros komisija paprasta balsų dauguma. Sprendimas priimti arba nepriimti į doktorantūrą įforminamas doktorantūros komisijos protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius. Protokole turi būti nurodytas padalinys, į kurį siūloma paskirti priimtąjį doktorantą.

21. Priėmimo į doktorantūrą konkurso rezultatus doktorantūros komisijos teikimu tvirtina instituto taryba. Asmuo į doktorantūrą priimamas direktoriaus įsakymu, nurodant jame instituto padalinį, į kurį nukreipiamas doktorantas, mokslo kryptį, doktorantūros studijų formą ir doktorantūros trukmę.

22. Jeigu po priėmimo lieka laisvų vietų pagal instituto turimas kvotas, instituto taryba gali organizuoti antrą priėmimo etapą, kuris vykdomas ta pačia tvarka.

23. Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto mokslinis vadovas (toliau vadinama - vadovas). Vadovas turi būti doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas. Vadovas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams.

24. Prireikus paskiriamas doktoranto konsultantas (-ai), kurie gali būti kitos mokslo krypties (šakos) mokslininkai.

25. Vadovo kandidatūrą, atsižvelgdama į doktoranto pageidavimus bei padalinio, į kurį doktorantas paskirtas, nuomonę, siūlo doktorantūros komisija. Vadovą ne vėliau kaip per mėnesį po doktoranto priėmimo tvirtina, esant jo rašytiniam sutikimui ir paskutiniųjų penkių metų pagrindinių mokslinių publikacijų sąrašui, instituto taryba. Doktoranto konsultantų (jeigu vadovo manymu jų reikia) tvirtinimo tvarka yra tokia pati kaip ir doktoranto vadovo.

26. Vadovas ir konsultantai turi atitikti doktorantūros proceso dalyviams nustatytus Švietimo ir mokslo ministerijos kvalifikacinius reikalavimus.

27. Doktoranto vadovas:

27.1. kartu su doktorantu parenka ir siūlo disertacijos temą, sudaro doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programos projektą;

27.2. pasiūlo konsultantų kandidatūras;

27.3. teikia doktorantui mokslinę ir metodinę pagalbą;

27.4 kiekvienai doktoranto atestacijai teikia savo išvadas apie doktoranto studijų bei mokslinių tyrimų rezultatus ir tikslingumą tęsti doktorantūrą;

27.5. padeda doktorantui spręsti organizacinius studijų ir disertacijos rengimo klausimus.

28. Doktoranto konsultantas:

28.1. konsultuoja doktorantą kurioje nors mokslinių tyrimų šakoje;

28.2. organizuoja, jeigu vadovo manymu to reikia, mokslinių tyrimų ar eksperimentų atlikimą kituose instituto padaliniuose ar kitose institucijose;

29. Jeigu dėl svarbių priežasčių tenka keisti vadovą ar konsultantą, šis keitimas derinamas ir tvirtinamas aukščiau nustatyta tvarka.

30. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją instituto tarybai, prašydamas keisti vadovą. Doktoranto apeliacija turi būti apsvarstyta ne vėliau negu per du mėnesius * nuo apeliacijos įteikimo.

31. Vadovas su doktorantu ne vėliau kaip per mėnesį nuo vadovo patvirtinimo parengia doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų programos, kurioje turi būti nurodyta ir disertacijos tema, projektą. Joje taip pat turi būti pateikta kiekvieno iš numatomų studijuoti dalykų programa ir nustatyti šių dalykų egzaminų laikymo terminai, sudarytas mokslinių tyrimų ir rezultatų skelbimo planas, numatyta kalba, kuria bus rašoma disertacija. Kryptingus mokslinius tyrimus būtina pradėti nuo doktorantūros pradžios.

32. Doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip 4 dalykai, kurių bendra apimtis ne mažesnė kaip 20 kreditų. Kiekvienam studijuojamam dalykui doktorantūros kryptį kuruojanti katedra parengia to dalyko programas, numato galimus dalyko dėstytojus.

33. Doktoranto mokslinių tyrimų programą sudaro: mokslinės literatūros nagrinėjimas, moksliniai tyrimai ir gautų rezultatų publikavimas, pranešimai apie gautus rezultatus mokslinėse konferencijose, disertacijos rengimas ir kita.

34. Individualią doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programą aprobuoja doktorantūros komisija, o tvirtina jungtinė komisija.

38. Doktorantas mokslinius tyrimus vykdo vadovaudamasis patvirtinta tyrimų programa. Vykdomų tyrimų turinys, kokybė, apimtis ir terminai vertinami doktoranto atestavimo metu.

39. Doktorantui turi būti sudarytos sąlygos naudotis instituto biblioteka bei instituto padalinyje, laboratorijoje ar kituose mokslo padaliniuose esančia įranga, reikalinga moksliniams tyrimams, numatytiems jo mokslinių tyrimų programoje.

40. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu. Egzaminuotojų turi būti ne mažiau kaip du. Egzaminuoti gali ir doktoranto vadovas.

41. Egzaminų komisijos sudėtį sudaro doktorantūros kryptį kuruojanti katedra.

42. Išegzaminavus doktorantą užpildomas instituto tarybos nustatytos formos protokolas, kurį pasirašo visi egzaminuotojai. Šių protokolų originalai saugomi specialioje egzaminų byloje.

43. Vadovo teikimu doktorantūros komisija gali įskaityti kitose mokslo institucijose anksčiau išlaikytus dalykų, studijuotų pagal doktorantūros studijų programas, egzaminus.

44. Kai doktorantas išlaiko visus jo studijų programoje numatytus egzaminus, jungtinė komisija savo protokolu konstatuoja, kad doktorantūros studijos baigtos, patikslina, jeigu reikia, disertacijos temą, tyrimų programą ir disertacijos rengimo grafiką.

45. Kiekvienų doktorantūros metų pabaigoje doktorantas atsiskaito padalinyje ir doktorantūros krypties doktorantų konferencijoje. Doktorantūros kryptį kuruojanti katedra, dalyvaujant doktorantui ir jo vadovui, įvertina doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programos vykdymą ir teikia išvadas doktorantūros komisijai, kuri doktorantą atestuoja: teigiamai (tuo pritardama doktorantūros tęsimui ir, jeigu reikia, patikslindama ateinančių mokslo metų programą) arba neigiamai (tuo siūlydama doktorantūrą nutraukti). Doktorantūros komisijos sprendimą dėl doktoranto atestacijos tvirtina instituto taryba. Neigiamai atestuotas doktorantas direktoriaus įsakymu šalinamas iš doktorantūros.

46. Direktorius, gavęs doktoranto prašymą, vadovo sutikimą, padalinio ir doktorantūros komisijos pritarimą, dėl svarbių priežasčių (ligos, gimdymo atostogų ir pan.) savo įsakymu gali:

46.1. atidėti doktoranto individualioje programoje nurodytą egzaminų išlaikymo ir metinės atestacijos terminą;

46.2. suteikti nemokamas akademines atostogas.

47. Daktaro disertacija turi būti originalus mokslinis darbas, kuriame apibendrinami doktoranto atlikti moksliniai tyrimai, gvildenantys tam tikros mokslo krypties (šakos) problemą. Disertacijoje turi būti apibrėžtas darbo tikslas ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, apžvelgti ta tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai, aprašyta doktoranto tyrimų metodika, doktoranto gauti rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų duomenimis. Atskiru skirsniu turi būti pateikiamos doktoranto ginamos išvados. Disertacijoje turi būti jai rengti naudotos literatūros, šaltinių ir doktoranto mokslinių straipsnių disertacijos tema sąrašai.

48. Kaip daktaro disertacija gali būti ginama ir doktoranto išleista mokslo monografija, atitinkanti šių nuostatų 47 punkto reikalavimus.

49. Disertacija rašoma lietuvių kalba arba užsienio kalba, jei tam pritaria jungtinė komisija. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba, o jos apimtis ir forma, taip pat gynimui teikiamų egzempliorių skaičius, turi atitikti Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus.

50. Doktorantas turi parengti disertacijos arba ginamos mokslo monografijos išsamią santrauką taisyklinga lietuvių arba užsienio kalba. Jeigu disertacija parašyta lietuvių kalba, santrauka rengiama užsienio kalba su išsamia reziumė lietuvių kalba. Jeigu disertacija parašyta užsienio kalba, santrauka rengiama lietuvių kalba su išsamia reziumė užsienio kalba.

51. Santraukos viena kalba apimtis - maždaug vienas autorinis lankas. Santrauka rengiama pagal Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus. Ji spausdinama po to, kai sudaroma taryba disertacijai ginti ir paskiriami oficialieji oponentai.

52. Santraukoje turi būti apibrėžta disertacijoje nagrinėjama mokslo problema, išdėstyti disertacijos tikslai ir uždaviniai, disertacinio darbo mokslinis naujumas, tyrimų metodika, svarbiausi rezultatai ir jais pagrįstos doktoranto ginamos išvados, pateiktas doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašas ir trumpos žinios apie doktorantą.

53. Disertacijoje ir jos santraukoje turi būti nurodytas doktoranto vadovas, konsultantai (jeigu jie buvo paskirti), o santraukoje - ir tarybos sudėtis bei oficialieji oponentai. Jeigu doktoranto vadovas pakeistas, nurodomas ir ankstesnis vadovas, jo darbo laikotarpis. Disertacijos ir jos santraukos tituliniai ir antrieji puslapiai sudaromi pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus pavyzdžius.

54. Disertacija gali būti teikiama ginimui tik tada, kai doktorantas:

54.1. išlaiko visus doktorantūros studijų programoje numatytus egzaminus;

54.2. ne mažiau kaip dviem moksliniais straipsniais, paskelbtais recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, paskelbia svarbiausius savo tyrimų rezultatus (straipsnis leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą, gali būti priimtas spausdinti), jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.

55. Doktoranto vadovas, įsitikinęs, kad parengtoji disertacija ir jos santraukos projektas atitinka šio reglamento 47, 49-53 punktų reikalavimus, rekomenduoja doktorantūros komisijai ją viešai svarstyti, informuodamas apie tai komisijos pirmininką raštu. Priimdamas šį sprendimą doktoranto vadovas atsižvelgia į konsultanto nuomonę. Iškilę esminiai nuomonių skirtumai įforminami atskiru protokolu, kuris įteikiamas doktorantūros komisijai.

56. Doktorantūros komisija, nusprendusi, kad daktaro disertacija ir publikacijos atitinka šio reglamento 47 ir 54.2 punktų reikalavimus, teikia disertaciją viešai svarstyti, nukreipdama ją instituto direktoriui.

57. Instituto direktorius doktorantūros komisijos teikimu skiria seminaro, kuriame numatoma viešai svarstyti disertaciją, datą ir du recenzentus. Recenzentų kandidatūras ir seminarą rekomenduoja doktorantūros komisija. Recenzentai turi būti skirtingų instituto padalinių ar kitų institucijų mokslininkai, turintys mokslo laipsnį, bent vienas - doktorantūros mokslo krypties mokslininkas. Recenzentais skiriami tik aktyvūs mokslininkai. Aktyvios mokslinės veiklos kryptis nustatoma pagal mokslininko pastarųjų penkerių metų mokslo publikacijas. Instituto mokslinis sekretorius recenzentams išsiunčia (įteikia) po vieną disertacijos bei jos santraukos projekto egzempliorių ne vėliau kaip per dvi savaites nuo doktorantūros komisijos teikimo gavimo. Recenzentai pateikia doktorantūros komisijai savo recenzijas ne vėliau negu per dvi savaites nuo disertacijos jiems įteikimo. Disertacija taip pat svarstoma ir universiteto, su kuriuo turima bendra doktorantūros teisė, doktorantūros kryptį atitinkančiame seminare.

58. Po viešo disertacijos svarstymo, atsižvelgdama į recenzentų pastabas, doktorantūros komisija gali priimti šiuos sprendimus:

58.1. disertacija parengta tinkamai, ji atitinka šio reglamento 47, 49-53 punktų reikalavimus, doktorantas yra įvykdęs šio reglamento 54 punkto reikalavimus, ir disertacija - be jokių pataisų arba po neesminio pataisymo - gali būti teikiama ginti;

58.2. disertacija neparengta ir negali būti ginama.

59. Nutarusi, kad disertaciją galima teikti gynimui, doktorantūros komisija teikia ją jungtinei komisijai, kuri:

59.1. numato, kuria kalba bus ginama disertacija;

59.2. parengia Tarybos disertacijai ginti sudėties projektą;

59.3. parenka oponentų kandidatūras;

59.4. pasirūpina gauti numatomų tarybos disertacijai ginti narių ir oponentų sutikimus bei jų paskutinių penkerių metų pagrindinių mokslinių publikacijų sąrašus;

59.5. sudaro adresatų, kuriems siunčiama disertacijos santrauka, sąrašą. Šio sąrašo pagrindinė (ne mažiau kaip 15 adresatų) dalis yra bendra visoms doktorantūros krypties disertacijoms. Sąrašą jungtinė komisija gali papildyti adresatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga vertinant disertaciją.

59.6. parengia siūlymą universiteto rektoriui dėl tarybos disertacijai ginti narių ir jos pirmininko bei oponentų kandidatūrų ir teikia jį rektoriui kartu su šių personalijų mokslinių publikacijų sąrašais bei raštiškais sutikimais.

60. Rektoriui pasirašius įsakymą dėl tarybos disertacijai ginti narių ir oponentų paskyrimo, bei gynimo datos:

60.1. doktorantas baigia rengti disertacijos santrauką ir pateikia jos bei disertacijos elektronines versijas instituto moksliniam sekretoriui;

60.2. institutas organizuoja disertacijos santraukos išleidimą reikiamu tiražu;

60.3. institutas ne vėliau kaip mėnesį prieš disertacijos gynimą po vieną disertacijos ir jos santraukos egzempliorių išsiunčia (įteikia) tarybos disertacijai ginti nariams ir oponentams, po vieną disertacijos santrauką jungtinės komisijos patvirtinto sąrašo adresatams;

60.4. institutas disertaciją eksponuoja instituto ir universiteto, su kuriuo turi bendrą doktorantūros teisę, bibliotekose, o disertacijos bei jos santraukos elektronines versijas - instituto interneto svetainėje.

61. Disertacija ginama pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą reglamentą daktaro disertacijoms ginti.

62. Tarybai suteikus mokslo laipsnį, daktaro diplomą pasirašo instituto direktorius.

63. Doktorantūrą baigusio asmens byla saugoma instituto archyve.

64. Siekti įgyti daktaro mokslo laipsnį eksternu gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą, pagal šio reglamento 54.2 punkto reikalavimus paskelbęs mokslinius straipsnius, kuriuose išdėstyti svarbiausi jo mokslinių tyrimų rezultatai, ir šių tyrimų pagrindu parengęs disertaciją, atitinkančią šio reglamento 47 punkto reikalavimus, arba išleidęs mokslo monografiją, atitinkančią šio reglamento 48 punkto reikalavimus.

65. Pageidaujantysis įgyti daktaro mokslo laipsnį eksternu (toliau rašoma eksternas) gali kreiptis į institutą dėl parengtos disertacijos svarstymo. Tokiu atveju eksternas rašo instituto direktoriui prašymą leisti pradėti svarstyti parengtą disertaciją. Prie prašymo pridedama:

65.1. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijos;

65.2. gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas;

65.3. mokslo publikacijų sąrašas ir jų kopijos;

65.4. parengtoji disertacija arba išleistoji monografija;

65.5. pagrindinės darbovietės ir institucijos, kurioje eksternas dirbo mokslinį darbą, atsiliepimai apie asmenį;

65.6. išlaikytų doktorantūros studijų egzaminų (jeigu jie buvo) protokolai.

66. Direktorius nukreipia eksterno prašymą su priedais atitinkamai doktorantūros komisijai, kuri disertacijos parengtumui įvertinti skiria ne mažiau kaip du recenzentus, ir nurodo mokslinį seminarą eksterno disertacijos rezultatams aptarti. Recenzentais gali būti ir kitų mokslo institucijų mokslininkai. Seminaras nustato, ar parengtoji disertacija (arba išleistoji monografija) atitinka šio reglamento 47 (arba 48) punkto reikalavimus.

67. Gavusi seminaro išvadas, doktorantūros komisija ne vėliau kaip per 6 savaites nuo prašymo įteikimo kviečia posėdį, kuriame dalyvauja ir eksternas. Išklausiusi recenzentus ir eksterną, komisija sprendžia, ar eksterno disertaciją galima rekomenduoti ginti. Jeigu kuris nors ekspertas negali dalyvauti posėdyje, komisijos pirmininkas supažindina posėdžio dalyvius su eksperto raštu pateiktomis išvadomis.

68. Nutarus, kad pateiktoji arba ne iš esmės pataisyta eksterno disertacija gali būti rekomenduota ginti, doktorantūros komisija:

68.1. teikia instituto tarybai tvirtinti eksterno konsultantą, kuris vykdo eksterno vadovo funkcijas. Jeigu daktaro laipsnį įgyti eksternu siekia asmuo, kuris jau studijavo doktorantūroje, bet disertacijos nepateikė, doktorantūros komisija gali jo konsultantu skirti buvusį doktoranto vadovą;

68.2. sprendžia eksterno jau išlaikytų doktorantūros studijų programos dalykų egzaminų įskaitymo klausimą, nustato, kokius dar doktorantūros studijų egzaminus ir iki kada eksternas turi išlaikyti, nustato egzaminuotojų sudėtį;

68.3. nustato galutinį disertacijos ir jos santraukos projekto parengimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip vieni metai po prašymo įteikimo.

69. Eksterno egzaminai organizuojami pagal šio reglamento 5 skyrių, o disertacija nagrinėjama ir teikiama ginti pagal 6 skyrių.

70. Doktorantūros komisija nusprendus, kad disertacija negali būti parengta gynimui per vienus metus nuo prašymo įteikimo, eksternas gali apeliuoti į instituto tarybą. Jei instituto taryba patvirtina doktorantūros komisijos neigiamą sprendimą, pakartotinai su prašymu ginti disertaciją eksternas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų.

1. Matematikos ir informatikos instituto doktorantūros reglamentą, patvirtintą Lietuvos mokslo tarybos kolegijos 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. V-58, papildyti skyriumi "8. Stipendijų doktorantams mokėjimo tvarka".

2. Šį Matematikos ir informatikos instituto doktorantūros reglamento skyrių išdėstyti taip:

71. Visiems instituto dieninės studijų formos doktorantams (toliau - doktorantams) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kaip valstybės parama mokamos šio dydžio doktoranto stipendijos:

71.1. pirmųjų studijų metų doktorantams - 8,3 taikomojo minimalaus gyvenimo lygio dydžio;

71.2. antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų studijų metų doktorantams - 9,6 taikomojo minimalaus gyvenimo lygio dydžio.

72. Stipendijoms, nurodytoms šio reglamento 71 punkte, skirti institutas suformuoja atskirą stipendijų fondą iš institutui skirtų lėšų paprastosioms išlaidoms.

73. Doktoranto stipendija doktorantams mokama visą doktorantūros laiką, bet ne ilgiau nei teisės aktuose nustatyta doktorantūros, kurioje studijuoja doktorantas, trukmė. Doktorantams, teisės aktų nustatyta tvarka laikinai nutraukusiems doktorantūrą, už šį laiką doktoranto stipendija nemokama.

74. Tais atvejais, kai doktorantui, grįžusiam tęsti studijų po doktorantūros nutraukimo, jungtinė mokslo krypties doktorantūros komisija į bendrą studijų laiką įskaito ne visas studijas iki doktorantūros nutraukimo, doktoranto stipendijos mokėjimo laikas doktorantui iki doktorantūros nutraukimo įskaitomas į šio reglamento 73 punkte nustatytą doktoranto stipendijos mokėjimo laiką.

75. Doktorantūros priežiūros komisijai nustačius, kad doktorantas nevykdo doktorantūros studijų programos reikalavimų, instituto Tarybos sprendimu doktoranto stipendijos mokėjimas jam gali būti sustabdytas.

76. Doktorantams stipendijos išmokamos kartą per mėnesį.

77. Doktorantai, aktyviai vykdantys mokslinius tyrimus, be šio reglamento 71-76 punktuose nurodytos doktoranto stipendijos, gali gauti mokslinių tyrimų stipendiją, kurią skiria Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas pagal "Stipendijų doktorantams, aktyviai vykdantiems mokslinius tyrimus, skyrimo tvarkos aprašą", patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 818.