|
|
| 2. |
|
Julius Žilinskas
|
2008.11.06 15:18 |
| |
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė. Ji viešo konkurso būdu skirs ir atleis mokslinių tyrimų instituto direktorių. Tai realiai Švietimo ir mokslo ministerija atrinks ir skirs? Kodėl tame niekaip nedalyvaus instituto mokslo taryba?
Nostata "Valstybės biudžeto lėšomis parengti mokslo darbai elektronine forma skelbiami Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinėje sistemoje" manau yra beprasmė. Mokslo darbus reikia skelbti mokslo leidiniuose, o ne informacinėje sitemoje.
Pareigybė "tyrėjas" prapuola. Gal ir gerai, nes man nelabai aišku, kodėl nebuvo galima ir anksčiau išsiversti įvairaus lygio mokslo darbuotojais. O stažuotuojus irgi būtų galima įdarbinti mokslo darbuotojo ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose.
Gal dėl lygybės galėtų būti emeritai ir mokslinių tyrimų institute.
Tarp politiką formuojančių institucijų galėtų būti pamintėta Mokslo akademija. |
|
|
|
| 4. |
|
Bronius Kaulakys
|
2009.03.06 10:07 |
| |
Yra keletas naujienų:
1. Universitetų institutai, kaip labiausiai pasiteisinęs pastarojo dešimtmečio MS "reformų" rezultatas, gali ir išlikti :)))
Seimo nariai: Vida Marija Čigriejienė ir Rytas Kupčinskas (abu is didžiausios Seime valdančiosios koalicijos frakcijos TS-LKD) užregistravo pasiūlymus:
Argumentai:
Šiuo metu universiteto mokslo institutų potencialas yra panaudojamas racionaliausiu būdu, čia dirba kompetentingi tyrėjai. Jie, bendradarbiaudami su universitetu, dalyvauja studijose, mokslininkų rengime, atstovauja Lietuvos mokslą tarptautiniu mastu. Įstatymo projekte numatytas universiteto mokslo institutų faktiškas panaikinimas, juos paverčiant universiteto dalimi, yra žalingas Lietuvos mokslui, nes neužtikrina mokslo potencialo išsaugojimo, ir tai dar labiau didins gabiausių mokslininkų emigraciją. Universiteto mokslo institutai turi išlikti juridiniais asmenimis, gaunančiais bazinį finansavimą iš valstybės biudžeto.
1. Pasiūlymas: 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įrašyti žodžius "Valstybinis ir universitetinis mokslinių" ir jas išdėstyti taip:
"10 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas
1. Valstybinis ir universitetinis mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą steigėjo (juridinio asmens dalyvių) nustatytose kryptyse.
2. Valstybinis ir universitetinis mokslinių tyrimų institutas kartu su universitetu rengia mokslininkus šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir t.t.
(Visas siūlymas prikabintas).
Gali būti, kad Seime užteks proto ir padorumo ir toks MSĮ nebus priimtas iš viso.
2. Pasirodė, be kitų, gan aštrus europarlamentaro A.Sakalo straipsnis "Nusikaltimas valstybės vardu".
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/92079
Jo ištraukos:
Liberalų sklidina Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė kažkodėl užmiršo savo patrono Friedrich Hayeko liberalizmą vietoje jo mums piršdama Lenino-Stalino mokslą. Įstatymo pradžioje daug puikių frazių apie universitetų autonomijos stiprinimą. Taip ir norisi paklausti kokios autonomijos? Autonomijos a la Steponavičius ir a la Putinaitė, ar Vakarų pasaulio universitetų autonomijos?
Kas dar prisimena okupacinius laikus, tas žino, kad tokių įgaliojimų neturėjo net tuo metu Maskvoje veikianti Aukščiausioji atestacinė komisija. Jau nekalbant apie tai, jog okupaciniais metais jokia valstybės institucija nedrausdavo pačiam mokslininkui pasirinkti savo veiklos srities. Bet kas buvo nepriimtina net okupantams, tapo priimtina liberalių pažiūrų švietimo ir mokslo ministrui.
Lietuva tarp 25 ES šalių užima 24 vietą pagal apibendrintą konkurencingumo indeksą.
Figos lapu pridengtas liberalizmas matomas ir 6 straipsnyje, kuriame pasakyta: "valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo...". Atrodo, kas čia tokio, kol neperskaitai Civilinio kodekso.
Jo 2.34 straipsnyje parašyta: "Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.". Skaitome kodekso 2.48 straipsnį: "Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise".
Taigi, universiteto- viešojo juridinio asmens visas turtas bus jo steigėjo (Švietimo ir mokslo ministerijos ar Vyriausybės) perimtas ir perduotas vėl universitetui, bet ne nuosavybėn, o patikėjimo teise.
Suprantama, turtas ar jo dalis gali būti ir neperduota ir privatizuota.
Ar gali kas nors paneigti, kad, pvz., VU biblioteka nebus valstybės perimta kartu su kelių milijardų Lt vertės turtu, o vėliau privatizuota pagal laisvos rinkos principus.
Universitetų pavertimas viešomis įstaigomis - tai bomba su laikrodiniu sprogdikliu. Juk privatizuoti mokyklas, universitetus, net policiją ir kalėjimus, ir viską, kas dar neprivatizuota - tai sena visų liberalų svajonė. Ir gali nors dešimt kartų prisiekti švietimo ir mokslo ministras, kad naujasis įstatymas tai ne uždelsto veikimo bomba, o tik nekaltas juridinis žaislas, bet įstatymo raidė yra svaresnė už grynakraujų liberalų ar centristinių mišrūnų priesaikas.
Be to, universitetas, kaip viešoji įstaiga, iš savo turimų lėšų mokės už komunalines paslaugas, už patalpų remontą, už tos pačios VU bibliotekos apdraudimą nuo gaisrų, vagysčių etc. Ar galite įsivaizduoti, kokia bus draudimo įmoka už bibliotekos milijardinį turtą? Ir viskas bus mokama iš to paties studentams skirto "krepšelio". O ministerijos ereliams visiškai nesvarbu, kiek liks lėšų pačiam studentui. Jei liks - gerai, o jei ne - tai tegul moka už studijas iš savo kišenės.
Gal negriaukime to ką kuriame ir nedarykime nusikaltimo Valstybės vardu.
Komentarai:
siaip2009-03-03 09:14 O kas is tokiu rasiniu. Tie kas turėjo tikslą sugriauti Lietuvos švietimą, tą sėkmingai padarė. Ir metodiškai baiginėja tą darbą - daro viską, kad tik išnaikintų bet kokią intelekto žariją dar kur ne kur rusenančią kokiam univero rusy... Tiesiog tai nusikaltimas prieš tautą, už kurį niekas nenubaus.
Stebėtojas2009-03-03 12:12 Negi iki šiol dar nepastebėjote, kad Lietuvoje žodžiai "reforma" ir "griovimas" dažnai yra sinonimai. Taip, pavyzdžiui, yra ne tik su aukštuoju mokslu, bet ir su medicina.
Jules2009-03-03 18:34 Akivaizdu, kad kėsinamasi į pamatines modernios visuomenės vertybes - švietimą, lavinimąsi, mokslą ir šeimą.
Suprantama, kad kalinio išlaikymas kainuoja šešis kartus brangiau nei studento ir jų nuolat daugėja, todėl ...
jooo2009-03-05 11:19 ačiū Sakalui už drąsą ir, tikiuosi, atkaklumą.
Tragedija yra Steponavičius, tragedija ir jo reforma. O be to, kyla klausimas, kada gi baigsis tos drastiškos reformos. Kiek prisimenu, jos prasidėjo 1991 m . Tai gal jau gana? gal jau galima daugiau nebeeksperimentuoti ir pradėti dirbti?
ui vai2009-03-05 17:29 nori Putinaitė ir Subačius VU valdžią paimti, kaip paėmė ministeriją, bet ne taip su VU lengva, yra ten daugiau protingų
Buvo ir kitas straipsnis: "Ar diskusijos dėl studijų reformos jau baigtos?"
http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=5140951
Bronius |
|
| 5. |
|
Ministras G.Steponavičius
|
2009.03.16 14:22 |
| |
ŽINIASKLAIDAI 2009-03-10 Nr. 7.3.14-VI-100
Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus videokreipimasis: ilgiau delsti negalime
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius išplatino videokreipimąsi į abiturientus, studentus, jų tėvus, dėstytojus bei visus, kuriems rūpi aukštojo mokslo ateitis, kviesdamas bendram darbui keičiant aukštojo mokslo sistemą.
"Šiandien, kai akis bado įsisenėjusios aukštojo mokslo problemos, o jauni žmonės šimtais ir net tūkstančiais renkasi studijas užsienyje, negalime ilgiau delsti, privalome pradėti reformą jau šiemet. Turime nestokoti ambicijos - kaip šalis, kuri nori būti pranašesnė ne tik už kaimynus, bet ir didžiuotis savo pasiekimais pasaulyje. Aukštasis mokslas gali tapti Lietuvos varikliu", - sako ministras G. Steponavičius.
Pasak ministro, Seimui priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, reikės imtis konkrečių darbų, kad Lietuvoje atsirastų aukštesni studijų kokybės standartai. Numatoma įdiegti studijų krepšelį, kuris skatintų aukštąsias mokyklas konkuruoti dėl didesnio finansavimo bei didinti studijų kokybę. Taip pat bus pertvarkyta aukštųjų mokyklų vadyba, siekiant efektyvesnio, skaidresnio, visuomenei atviresnio universitetų valdymo.
Ministro videokreipimasis išplatintas žiniasklaidos kanalais, paskelbtas jaunimo socialiniuose tinkluose, interneto videoportaluose, Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt (nuoroda http://www.smm.lt/naujienos/video.htm?id=FSTNlUFYut0), svetainėje www.mokslas.lt . |
|
|
|
|
|
|
|